Kiekvienais metais Prienų r. sav. visuomenės sveikatos biuras rengia visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitą už praėjusius metus. 2025 m. Prienų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaita pasikeitus teisės aktams, pateikta Prienų rajono savivaldybės merui, parengta vadovaujantis naujai sukurtu savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos modeliu. Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programa nustato nacionalinius sveikatinimo veiklos tikslus ir uždavinius, siekiamus sveikatos lygio rodiklius, kurie būtini siekiant įgyvendinti Lietuvos pažangos strategiją ,,Lietuva 2030“. Lietuvos sveikatos programoje iškeltas 1 strateginis tikslas ir 4 tikslai bei jų uždaviniai, kurių įgyvendinimo savivaldybėse stebėsenai parengtas baigtinis pagrindinių rodiklių sąrašas. Jį sudaro unifikuoti rodikliai, geriausiai apibūdinantys LSP siekinius. Rodiklių reikšmės leidžia kasmet vertinti rodiklių pokyčių kryptį ir aprėptį savivaldybėje, palyginti savivaldybės rodiklių reikšmes su Lietuvos vidurkiu.
| Prienų r. sav. rodikliai, kurie lyginami su Lietuvos vidurkiu, patenka tarp 12 geriausių savivaldybių: |
| Šeimos gydytojų sk. 10 000 gyv.
Slaugytojų, tenkančių vienam gydytojui, sk. Apsilankymų pas gydytojus sk. 1 gyv. 1 m. vaikų difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, Haemophilus influenzae B skiepijimo apimtys (3 dozės), %. Kūdikių, žindytų išimtinai krūtimi iki 6 mėn. amžiaus, dalis (proc.). Išvengiamų hospitalizacijų (IH) dėl cukrinio diabeto sk. 18+ m. 1 000 gyv. Ilgalaikio nedarbo lygis, darbo jėgos %. Traumų dėl transporto įvykių (V00-V99) sk. 10 000 gyv. Sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis (A00-A09) asmenų sk. 10 000 gyv. (NVSC duom.). Nusikalstamos veikos, susijusios su narkotikais 100 000 gyv. Oro teršalų (KD2,5) vidutinė metinė koncentracija savivaldybėje (µg/m³) Kūdikių mirtingumas 1000 gyvų gimusių kūdikių. Paauglių (15–17 m.) gimdymų sk. 1000 15–17 m. moterų. Pėsčiųjų mirtingumas nuo transporto įvykių (V00-V09) 100 000 gyv. Mirtingumas nuo paskendimo (W65-W74) 100 000 gyv. Mirtingumas nuo nukritimo (W00–W19) 100 000 gyv. |
| Rodikliai, patenkantys į grupę, kurioje situacija yra patenkinama, lyginant su Lietuvos vidurkiu: |
| Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė
Asmenų, žuvusių ar sunkiai sužalotų darbe, sk. 10 000 gyv. Mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių 100 000 gyv. Mirtingumas nuo cerebrovaskulinių ligų (I60-I69) 100 000 gyv. |
| Rodikliai patenkantys į grupę, kurioje situacija yra bloga, lyginant su Lietuvos vidurkiu: |
| Gyventojų skaičiaus pokytis 1000 gyv.
Sergamumas vaistams atsparia tuberkulioze (A15-A19) 100 000 gyv. (TB registro duom). Sergamumas vaistams atsparia tuberkulioze (A15-A19) (visi) 100 000 gyv. (TB registro duom.). Mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių 100 000 gyv. Bandymų žudytis skaičius (X60–X64, X66–X84) 100 000 gyv. Sergamumas tuberkulioze (A15-A19) 100 000 gyv. (TB registro duom.). Mirtingumas transporto įvykiuose (V00-V99) 100 000 gyv. Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų (I00-I99) 100 000 gyv. Policijoje užregistruotų pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje skaičius 1 000 gyventojų Savižudybių sk. (X60-X84) 100 000 gyv. Sergamumas tuberkulioze (+recidyvai) (A15-A19) 100 000 gyv. (TB registro duom.). Sergamumas II tipo cukriniu diabetu (E11) 10 000 gyv. Socialinės pašalpos gavėjų sk. 1000 gyv. Išvengiamų hospitalizacijų (IH) sk. 1000 gyv. Asmenų, pirmą kartą nustatytas sumažėjęs dalyvumo lygis, sk. 10 000 gyv. Traumų dėl nukritimų (W00–W19) 65+ m. amžiaus grupėje sk. 10 000 gyv. Mirtingumas nuo piktybinių navikų (C00-C96) 100 000 gyv. Mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokyklose, skaičius 1 000 moksl. Išvengiamas mirtingumas, proc. Oro teršalų (KD2,5) vidutinė metinė koncentracija savivaldybėje (µg/m³). 2 m. vaikų tymų, epideminio parotito, raudonukės (1 dozė) skiepijimo apimtys, %. Gyventojų skaičius tenkantis 1 alkoholio licencijai. Tikslinės populiacijos dalis %, dalyvavusi ŠKL programoje. Tikslinės populiacijos dalis %, 2 metų bėgyje dalyvavusi storosios žarnos vėžio programoje. Tikslinės populiacijos dalis %, 3 metų bėgyje dalyvavusi gimdos kaklelio programoje. Vaikų (7-17 m.), neturinčių ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų, dalis (proc.). Tikslinės populiacijos dalis %, 2 metų bėgyje dalyvavusi krūties vėžio programoje. Gyventojų skaičius, tenkantis 1 tabako licencijai. Gyventojų skaičius, tenkantis 1 alkoholio licencijai. |
Prienų r. sav. didžiausią dėmesį turėtų skirti šioms sritims t. y. bandymų žudytis skaičiui 100 000 gyv., traumų dėl nukritimų 65+ m. amžiaus grupėje sk. 10 000 gyv., sergamumui II tipo cukriniu diabetu 10 000 gyv.
Bandymu nusižudyti laikomas sąmoningas, tyčinis savęs žalojimo veiksmas, kuriuo siekiama atimti sau gyvybę, tačiau jo baigtis nėra mirtina. Šie atvejai apima įvairius metodus, įskaitant apsinuodijimą, pasismaugimo ar kitokio pobūdžio susižalojimo mėginimus. 2025 m. Lietuvoje užregistruoti 1141 bandymų nusižudyti atvejų, tai sudarė 39,5 atvejo 100 000 gyventojų. Tuo tarpu Prienų r. savivaldybėje užfiksuota 18 bandymų nusižudyti atvejų, arba 73,9 atvejo 100 000 gyventojų. Tai reiškia, kad Prienų r. savivaldybės rodiklis buvo beveik du kartus didesnis nei šalies vidurkis ir pagal šalies mastu taikomą vertinimą priskirtas prasčiausius rodiklius turinčių savivaldybių grupei (raudonajai zonai). Be to, 2025 m. užfiksuotas didžiausias per pastarąjį dešimtmetį bandymų nusižudyti skaičius savivaldybėje. Iš viso nuo 2016 m. Prienų r. savivaldybėje užregistruoti 72 bandymų nusižudyti atvejai (1 pav.).

1 pav. Bandymų žudytis skaičius (X60–X64, X66–X84) 100 000 gyv. kartograma
(Šaltinis Visuomenės sveikatos stebėsenos informacinė sistema)
Pagal bandymų žudytis skaičiaus rodiklį Prienų rajono savivaldybė patenka tarp savivaldybių, kuriose situacija yra blogiausia, lyginant su šalies vidurkiu, ir santykis su Lietuvos vidurkiu yra 1,87 (2 pav.).

2 pav. Bandymų žudytis skaičius (X60–X64, X66–X84) 100 000 gyv. Lietuvoje ir Prienų r. 2021-2025 m.
(Šaltinis Visuomenės sveikatos stebėsenos informacinė sistema)
Kadangi šis Prienų rajono rodiklis yra aukštas ir didėjantis, todėl reikalingi tolimesni veiksmai siekiant išvengti situacijos prastėjimo, skatinant tarpsektorinį bendradarbiavimą.
Pagyvenę žmonės yra tarp pažeidžiamiausių visuomenės grupių, tad jų sveikatos ir saugos klausimams turi būti skiriamas didesnis dėmesys. Mokslininkų nuomone, prognozuojama, kad iki 2050-ųjų metų gimstamumas Europoje didės nežymiai, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ilgės, tad senyvo amžiaus žmonių neišvengiamai daugės. Svarbu užtikrinti pagyvenusių žmonių sveikatą ir sveikesnę senatvę. Traumos daugelyje Europos šalių yra antroji priežastis, dėl kurios trumpėja gyvenimas.
Atliktais moksliniais tyrimais nustatyta, kad dažniausiai pagyvenę žmonės nukrenta ryte ir vakare. Krenta užkliuvę už kliūties, paslydę ant šlapių, slidžių grindų, praradę pusiausvyrą eidami lygiu pagrindu. Pagyvenusio amžiaus žmonės nuolat vartoja vaistus ir turi regėjimo sutrikimų, kaulų – raumenų sistemos problemų ir klausos sutrikimų. Patirtos traumos sukelia mirtinas komplikacijas. Dažniausiai pagyvenę žmonės nukrenta namų aplinkoje (kambaryje, vonios patalpoje, koridoriuje, laiptų laiptinėje, virtuvėje). Nukritimų veiksniai yra vidiniai ir išoriniai. Išoriniai rizikos veiksniai yra nesaugi aplinka, netinkama apranga, pagalbinių priemonių stoka. Taip pat per mažai skiriama dėmesio mankštai, fizinio aktyvumo veikloms, kad ir pasivaikščiojimui. Fizinis aktyvumas didina ištvermę, jėgą, pusiausvyrą, didina kaulų tankį. Fiziškai aktyvūs žmonės geriau jaučiasi, ir judėjimo nauda neabejotina traumų prevencijai.
Prienų rajonas pagal traumų nuo nukritimų 65+ m. amžiaus grupėje rodiklį patenka tarp savivaldybių, kuriose situacija yra blogiausia, lyginant su šalies vidurkiu, ir santykis su Lietuvos vidurkiu yra 1,09. Šis rodiklis nuo 2021 m. patenka į blogiausią savivaldybių kvintilių grupę (raudonoji zona). Lyginant rodiklį su visa Lietuva, matyti, kad traumų dėl nukritimų skaičius yra pasiskirstęs po visą Lietuvą. Kauno apskrityje Prienų rajono rodiklį viršija tik Kauno miesto savivaldybė (3 pav.).

3 pav. Traumų dėl nukritimų (W00–W19) 65+ m. amžiaus grupėje skaičius 10 000 gyv. kartograma
(Šaltinis Visuomenės sveikatos stebėsenos informacinė sistema)
Traumų dėl nukritimų rodiklis, Prienų rajone 2025 m., siekė 147,8/100 000 gyv. (abs. sk. – 88 atvejai), o šalies vidurkis 2025 m. buvo 135/100 000 gyv. (abs. sk. – 8263 atvejai). Prienų rajono pagal lytį daugiau traumų dėl nukritimų patyrė moterys nei vyrai. Pagal gyvenamą vietą daugiau traumų dėl nukritimų patyrė miesto gyventojai (4 pav.).

4 pav. Traumų dėl nukritimų (W00–W19) 65+ m. amžiaus grupėje skaičius 10 000 gyv. Lietuvoje ir Prienų r. 2021-2025 m.
(Šaltinis Visuomenės sveikatos stebėsenos informacinė sistema)
Sergamumas cukriniu diabetu (CD) sparčiai didėja tiek išsivysčiusiose, tiek ir besivystančiose pasaulio šalyse. II tipo cukrinis diabetas žinomas kaip nuo insulino nepriklausomas sveikatos sutrikimas, dažniausiai pasireiškiantis vyresniems nei 40 m. asmenims ar turintiems nutukimą. Taip pat, veiksniai, lemiantys didesnę riziką susirgti II tipo cukriniu diabetu – netinkama mityba (per didelis lengvai virškinamų angliavandenių ir sočiųjų riebalų rūgščių vartojimas), fizinio aktyvumo stoka, nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas ir kt.
Sergamumo II tipo cukriniu diabetu rodiklis, 2025 m. Prienų rajone siekė 75,6/10 000 gyv., o šalies vidurkis, atitinkamu laikotarpiu, buvo 68,1/10 000 gyv. Dažniausiai lėtinių neinfekcinių ligų (taip pat ir II tipo cukrinio diabeto) priežastys susijusios su žmogaus gyvensena, todėl ją keičiant šių ligų galima išvengti. Pagal šį rodiklį Prienų r. patenka tarp savivaldybių, kuriose situacija yra blogiausia, lyginant su šalies vidurkiu, ir santykis su Lietuvos vidurkiu yra 1,11 (5 pav.).

5 pav. Sergamumo II tipo cukriniu diabetu (E11) 10 000 gyv. kartograma
(Šaltinis Visuomenės sveikatos stebėsenos informacinė sistema
Higienos instituto duomenimis, Prienų rajone nuo 2021 m. ir toliau išlieka aukštas sergamumo II tipo cukriniu diabetu rodiklis, rodo blogėjančią situaciją. Pagal lytį daugiau sergančių cukriniu diabetu buvo moterų (abs. sk. – 96) nei vyrų (abs. sk. – 88), o pagal gyvenamą vietą – kaimo gyventojų sirgo daugiau (6 pav.).

6 pav. Sergamumas II tipo cukriniu diabetu (E11) 10 000 gyv. Lietuvoje ir Prienų r. 2021-2025 m.
(Šaltinis Visuomenės sveikatos stebėsenos informacinė sistema)
Prienų r. sav. visuomenės sveikatos biuro specialistai renka ir pateikia apibendrintą informaciją apie gyventojų visuomenės sveikatos būklę rajone, išskirdami problemiškiausias sritis. Atsižvelgiant į pateiktus rezultatus atsakingos institucijos turėtų rengti rekomendacijas dėl tolimesnių veiksmų ir priemonių įgyvendinimo. Siekiant geresnės Prienų rajono savivaldybės gyventojų sveikatos būklės, mažinant sveikatos netolygumus, mirtingumą, sergamumą plačiai paplitusiomis ligomis, neišvengiamai būtinas bendradarbiavimas tarp visų sektorių. Su detaliai parengta ataskaita galite susipažinti Biuro internetinėje svetainėje paspaudę čia.
1 pav. Bandymų žudytis skaičius (X60–X64, X66–X84) 100 000 gyv. kartograma
(Šaltinis Visuomenės sveikatos stebėsenos informacinė sistema)