Visuomenės sveikatos rodikliai Prienų rajone 2024 m.

Kiekvienais metais Prienų r. sav. visuomenės sveikatos biuras rengia visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitą už praėjusius metus. 2024 m. Prienų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaita patvirtinta Prienų rajono savivaldybės taryboje 2026 m. sausio 29 d. Nr. T1-37, parengta vadovaujantis naujai sukurtu savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos modeliu. Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programa nustato nacionalinius sveikatinimo veiklos tikslus ir uždavinius, siekiamus sveikatos lygio rodiklius, kurie būtini siekiant įgyvendinti Lietuvos pažangos strategiją ,,Lietuva 2030“. Lietuvos sveikatos programoje iškeltas 1 strateginis tikslas ir 4 tikslai bei jų uždaviniai, kurių įgyvendinimo savivaldybėse stebėsenai parengtas baigtinis pagrindinių rodiklių sąrašas. Jį sudaro unifikuoti rodikliai, geriausiai apibūdinantys LSP siekinius. Rodiklių reikšmės leidžia kasmet vertinti rodiklių pokyčių kryptį ir aprėptį savivaldybėje, palyginti savivaldybės rodiklių reikšmes su Lietuvos vidurkiu.

Prienų r. sav. rodikliai, kurie lyginami su Lietuvos vidurkiu, patenka tarp 12 geriausių savivaldybių:

Šeimos gydytojų sk. 10 000 gyv. Apsilankymų pas gydytojus sk. 1 gyv. 2 m. vaikų tymų, epideminio parotito, raudonukės (1 dozė) skiepijimo apimtys, %. 1 m. vaikų difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, Haemophilus influenzae B skiepijimo apimtys (3 dozės), % Sergamumas II tipo cukriniu diabetu (E11) 10 000 gyv. Išvengiamų hospitalizacijų (IH) dėl cukrinio diabeto sk. 18+ m. 1 000 gyv. Asmenų, žuvusių ar sunkiai sužalotų darbe, sk. 10 000 gyv. Ilgalaikio nedarbo lygis, darbo jėgos % Naujai susirgusių žarnyno infekcinėmis ligomis (A00-A08) asmenų sk. 10 000 gyv. (NVSC duom.)  Sergamumas tuberkulioze (A15-A19) 100 000 gyv. (TB registro duom.) Sergamumas tuberkulioze (+recidyvai) (A15-A19) 100 000 gyv. (TB registro duom.) Nusikalstamos veikos, susijusios su narkotikais 100 000 gyv.  Į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis, tenkantis 1 kv. km Mirtingumas nuo narkotikų sąlygotų priežasčių 100 000 gyv. Sergamumas vaistams atsparia tuberkulioze (A15-A19) (visi) 100 000 gyv. (TB registro duom.) Sergamumas vaistams atsparia tuberkulioze (A15-A19) 100 000 gyv. (TB registro duom) Kūdikių mirtingumas 1000 gyvų gimusių kūdikių.

Rodikliai, patenkantys į grupę, kurioje situacija yra patenkinama, lyginant su Lietuvos vidurkiu:

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė

Rodikliai patenkantys į grupę, kurioje situacija yra bloga, lyginant su Lietuvos vidurkiu:

Paauglių (15–17 m.) gimdymų sk. 1000 15–17 m. moterų. Savižudybių sk. (X60-X84) 100 000 gyv.   Gyventojų skaičius tenkantis 1 alkoholio licencijai.   Pėsčiųjų mirtingumas nuo transporto įvykių (V00-V09) 100 000 gyv.   Mirtingumas transporto įvykiuose  (V00-V99) 100 000 gyv.   Mirtingumas nuo paskendimo (W65-W74) 100 000 gyv.   Mirtingumas nuo nukritimo (W00–W19) 100 000 gyv.   Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų (I00-I99) 100 000 gyv.   Socialinės pašalpos gavėjų sk. 1000 gyv.   Išvengiamų hospitalizacijų (IH) sk. 1000 gyv .   Mirtingumas nuo cerebrovaskulinių ligų (I60-I69) 100 000 gyv.   Traumų dėl nukritimų (W00–W19) 65+ m. amžiaus grupėje sk. 10 000 gyv.   Mirtingumas nuo alkoholio sąlygotų priežasčių 100 000 gyv.   Bandymų žudytis skaičius (X60–X64, X66–X84) 100 000 gyv.   Išvengiamas mirtingumas, proc.   Slaugytojų, tenkančių vienam gydytojui, sk.   Traumų dėl transporto įvykių (V00-V99) sk. 10 000 gyv.   Mirtingumas nuo piktybinių navikų (C00-C96) 100 000 gyv.   Mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokyklose, skaičius 1 000 moksl.   Mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą, sk.   Kūdikių, žindytų išimtinai krūtimi iki 6 mėn. amžiaus, dalis (proc.).   Tikslinės populiacijos dalis %, 2 metų bėgyje dalyvavusi storosios žarnos vėžio programoje.   Tikslinės populiacijos dalis %, dalyvavusi ŠKL programoje.   Tikslinės populiacijos dalis %, 3 metų bėgyje dalyvavusi gimdos kaklelio programoje.   Vaikų (7-17 m.), neturinčių ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų, dalis (proc.). Tikslinės populiacijos dalis %, 2 metų bėgyje dalyvavusi krūties vėžio programoje.   Gyventojų skaičius, tenkantis 1 tabako licencijai. Vaikų (6-14 m.) dalis, dalyvavusi dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programoje, % Gyventojų skaičiaus pokytis 1000 gyv.

Prienų r. sav. didžiausią dėmesį turėtų skirti šioms sritims t. y. paauglių (15–17 m.) gimdymų sk. 1000 15–17 m. moterų, savižudybių sk. 100 000 gyv., gyventojų skaičius tenkantis 1 alkoholio licencijai.

Visame pasaulyje viena iš aktualiausių paauglių sveikatos problemų yra neplanuotas nėštumas. Nėščiųjų paauglių komplikacijų tikimybę didina socialiniai ir ekonominiai veiksniai: nėščios paauglės dažnai vengia konsultuotis su gydytoju, stengiasi kuo ilgiau nuslėpti nėštumą, nėštumo metu rūko, vartoja alkoholį, narkotikus, serga lytiškai plintančiomis ligomis. Įrodyta, kad ankstyvas nėštumas dažnai tampa socialine našta paauglėms, jų tėvams, visuomenei ir ne santuokoje gimusiems kūdikiams. Nustatyta, kad ankstyvi lytiniai santykiai gali turėti įtakos jaunuolių psichinei, fizinei ir socialinei sveikatai.

Prienų rajonas pagal paauglių gimdymų skaičiaus rodiklį patenka tarp 12 savivaldybių, kuriose situacija yra blogiausia, lyginant su šalies vidurkiu, ir santykis su Lietuvos vidurkiu yra labai aukštas – 13,67. Šis rodiklis nuo 2021 m. patenka į blogiausią savivaldybių kvintilių grupę (raudonoji zona). Lyginant rodiklį su visa Lietuva, matyti, kad daugiausiai paauglių gimdymų atvejų yra šiaurinėje Lietuvos dalyje. Kauno apskrityje Prienų rajono rodiklis viršija minėtos apskrities savivaldybes (1 pav.).

1 pav. Paauglių (15–17 m.) gimdymų sk. 1000 15–17 m. moterų kartograma

(Šaltinis Visuomenės sveikatos stebėsenos informacinė sistema)

2024 m. Lietuvoje gimdymų skaičius tarp nepilnamečių (15–17 m. amžiaus) moterų buvo 64 (1,5/1000 gyv.), o Prienų rajone pagimdė 7 paauglės (20,5/1000 gyv.). 27-iose Lietuvos savivaldybėse tarp gimdyvių paauglių nebuvo. Kitose savivaldybėse šis rodiklis svyravo nuo 0,5/1000 gyv. (Vilniaus r. sav.) iki 5,1/1000 gyv. (Šiaulių r. sav.). Rodiklis rodo didėjančią tendenciją (2 pav.).

2 pav. Paauglių (15–17 m.) gimdymų skaičius 1000 15–17 m. moterų, Lietuvoje ir Prienų r. 2020-2024 m.

(Šaltinis Visuomenės sveikatos stebėsenos informacinė sistema)

Kadangi šis Prienų rajono rodiklis yra aukštas, todėl reikalingi tolimesni veiksmai siekiant išvengti situacijos prastėjimo. Atsižvelgiant į didelį paauglių gimdymų skaičių, Prienų miesto ir rajono ugdymo įstaigose reikalingas dar didesnis mokinių švietimas lytiškumo temomis.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet nusižudo apie milijoną žmonių. Lietuva – viena iš šalių, kurioje savižudybių skaičius itin didelis. Per metus mūsų šalyje nusižudo daugiau nei 1000 žmonių. Dauguma jų – kaimo gyventojai, pagal lytį – vyrai. Kas 40 sekundžių nusižudo vienas žmogus. Kas 3 sekundės kas nors bando nusižudyti. Kiekviena savižudybė skaudžiai paveikia bent 6 žmones. Praėjusiais metais Prienų rajone bandė nusižudyti 13 asmenų. Tyrimai rodo, kad net 75 procentų savižudžių apie ketinimą nusižudyti prasitaria šeimos nariams ar draugams, tad labai svarbu išklausyti artimą žmogų ir laiku padėti jam spręsti problemas. Per 4 metų laikotarpį, matyti, kad savižudybių skaičius Lietuvoje, pradedant nuo 2020 m., nors ir neženkliai, tačiau linkęs mažėti. Tačiau analizuojant mirtingumą nuo savižudybių Prienų r. savivaldybėje nuo 2020 m. rodiklis linkęs didėti. Prienų rajono rodiklio reikšmė užima pirmą vietą visoje Kauno apskrityje (3 pav.).

3 pav. Savižudybių skaičiaus (X60-X84) rodiklio 100 000 gyv. kartograma

(Šaltinis Visuomenės sveikatos stebėsenos informacinė sistema)

Savižudybių skaičiaus rodiklis, Prienų rajone 2024 m., siekė 56,9/100 000 gyv. (absoliutus skaičius – 14 atvejų), o šalies vidurkis 2024 m. buvo 19,6/100 000 gyv. (absoliutus skaičius – 566 atvejai). Pagal šį rodiklį Prienų rajono savivaldybė patenka tarp 12 savivaldybių, kuriose situacija yra blogiausia, lyginant su šalies vidurkiu, ir santykis su Lietuvos vidurkiu yra 2,90. Prienų rajono savivaldybėje pagal lytį visi nusižudę buvo vyrai, kurių po lygiai pasiskirstė pagal gyvenamą vietą (4 pav.).

4 pav. Savižudybių skaičiaus (X60-X84) rodiklis 100 000 gyv. Lietuvoje ir Prienų r. 2020-2024 m.

(Šaltinis Visuomenės sveikatos stebėsenos informacinė sistema)

Gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba alkoholio gaminiais – tai rodiklis, atspindintis alkoholio gaminių prieinamumą. Maža rodiklio reikšmė rodo, kad licencijų išduota daug, todėl vienai jų tenka mažai gyventojų (didesnis prieinamumas). Priklausomybės alkoholiui įtakos atsiradimui turi alkoholio gaminių prieinamumas. Vertinant alkoholio gaminių prieinamumą, svarbu atsižvelgti į tai, kokiam gyventojų skaičiui tenka viena licencija. Prienų rajonas pagal gyventojų skaičių, tenkantį vienai licencijai verstis mažmenine prekyba alkoholio gaminiais rodiklį patenka tarp 12 savivaldybių, kuriose situacija yra blogiausia, lyginant su šalies vidurkiu, o santykis su Lietuvos vidurkiu yra 0,80. Šio rodiklio reikšmė nuo 2015 m. kasmet patenka į blogiausią savivaldybių kvintilių grupę (raudonoji zona) (5 pav.).

5 pav. Gyventojų skaičiaus, tenkančio 1 alkoholio licencijai kartograma

(Šaltinis Visuomenės sveikatos stebėsenos informacinė sistema)

Higienos instituto duomenimis, Prienų rajone nuo 2020 m. ir toliau mažėja gyventojus skaičius tenkantis 1 alkoholio licencijai, tai rodo blogėjančią situaciją. Per paskutinius penkerius metus rodiklis nebuvo pagerėjęs lyginant su Lietuva (6 pav.).

6 pav. Gyventojų skaičius, tenkantis 1 alkoholio licencijai Lietuvoje ir Prienų r. 2020-2024 m.

 (Šaltinis Visuomenės sveikatos stebėsenos informacinė sistema)

Prienų r. sav. visuomenės sveikatos biuro specialistai renka ir pateikia apibendrintą informaciją apie gyventojų visuomenės sveikatos būklę rajone, išskirdami problemiškiausias sritis. Atsižvelgiant į pateiktus rezultatus atsakingos institucijos turėtų rengti rekomendacijas dėl tolimesnių veiksmų ir priemonių įgyvendinimo. Siekiant geresnės Prienų rajono savivaldybės gyventojų sveikatos būklės, mažinant sveikatos netolygumus, mirtingumą, sergamumą plačiai paplitusiomis ligomis, neišvengiamai būtinas bendradarbiavimas tarp visų sektorių. Su detaliai parengta ataskaita galite susipažinti Biuro internetinėje svetainėje paspaudę čia.