Sparčiai tobulėjant skaitmeninėms technologijoms prie ekranų ir internete leidžiamas laikas tapo svarbia daugelio vaikų ir paauglių kasdienio gyvenimo dalimi.
Nepaisant didėjančių įrodymų, kad tai sukelia žalingas pasekmes jų fizinei ir psichikos sveikatai, daugiau nei pusės vaikų laikas prie ekranų yra gerokai didesnis, nei rekomenduoja specialistai.
Pasaulinės pandemijos dėl COVID-19 ligos situacija dar labiau padidino naudojimąsi ekranais ne tik nuotolinio darbo ir mokymosi reikmėms patenkinti, bet ir laisvalaikiui, pramoginėms veikloms.
Rekomendacijas dėl ekranų laiko naudojimo
Jos paremtos įvairiose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, atliktais moksliniais tyrimais:
- Kūdikiams ir vaikams iki 2 metų amžiaus elektroninės medijos (ekranai) nerekomenduojami, išskyrus elektroninių medijų naudojimą vaizdo pokalbiams (ryšio palaikymui) su artimaisiais ar giminaičiais.
- 2 – 5 metų amžiaus vaikams laikas prie ekranų turėtų būti ribojamas: ne daugiau kaip 1 valanda per dieną (iš viso, bet kokio naudojimosi ekranais).
- Priešmokyklinio amžiaus vaikams – ne daugiau kaip 2 valandos per dieną.
- Mokyklinio amžiaus vaikams ir paaugliams svarbiausia yra ne laikas prie ekranų (vienareikšmiai nenustatyta, kad vien ekranų naudojimo trukmė sietųsi su neigiamomis pasekmėmis, nors yra įrodymų, kad didesnė nei 4 valandų per dieną trukmė didina psichikos ir ypač fizinės sveikatos sutrikimų riziką), o tai, ar dėl ekranų laiko nenukenčia vaikų bei paauglių miegas, mityba, fizinis aktyvumas ir mokymasis. Be to, ar naudojimasis ekranais nepakeičia kitų veiklų: gyvo bendravimo su artimaisiais ir draugais, kūrybinių bei sportinių užsiėmimų ir pan.
Šiemet išleistoje UNESCO Pasaulinė švietimo stebėsenos ataskaitoje „Technologijos švietime. Kas diktuoja sąlygas?“ nustatyta, kad vien buvimas šalia mobiliojo įrenginio blaško mokinius ir daro neigiamą poveikį mokymuisi. Agentūra praneša, kad mažiau nei ketvirtadalis pasaulio šalių yra uždraudusios išmaniųjų telefonų naudojimą mokyklose. Remdamiesi savo tyrimais, UNESCO rekomenduoja pasaulinį išmaniųjų telefonų uždraudimą klasėse.
Per didelio naudojimosi ekranais žala vaikų psichinei bei fizinei sveikatai
- Neigiamas poveikis vaikų pažintinei raidai;
- Mažesnis ikimokyklinukų bendras pasiekimų lygis;
- Mokyklinio amžiaus vaikų ekranų laiko trukmė reikšmingai susijusi su mokymosi motyvacija ir pasiekimais.
Bet kokio amžiaus vaikams (beje, ir suaugusiems) svarbu:
- Planuokime skaitmeninės detoksikacijos periodus – laiką be išmaniųjų technologijų ar be tam tikrų programėlių. Tai gali būti tam tikra valanda dienoje ar savaitėje, o galbūt visa diena. Jaunimą padrąsinkime tai padaryti sutarus su draugu ar drauge – tokį pratimą atlikti bus atlikti lengviau, o gal ir smagiau.
- Namuose nustatykime zonas ir laiką, kur ir kada nenaudojame išmaniųjų technologijų.
- Valgykime be ekranų. Taip šeimos nariai galėtų skirti dėmesį vienas kitam ir kokybiškai leisti laiką. Rekomenduojama sutelkti dėmesį į maistą, jo kvapą, spalvas, skonį, kramtyti lėtai ir ilgiau nei įprastai, stebėti kokios mintys tuo metu lanko, kokie jausmai kyla. Dėmesingas valgymas leidžia nepraleisti momento, kai tampame sotūs. Skirkime laiką sau ir valgantiems drauge.
- Išmaniuosius kraukime bendrose namų erdvėse.
- Naudokimės tikru žadintuvu, ne telefone, taip liks mažiau priežasčių nuolat laikyti greta telefoną, į miegamąjį jo nesinešti. Vien telefono buvimas šalia kambaryje, net ir išjungto, gali turėti įtakos prastesnei miego kokybei ir trumpesnei trukmei.
- Atidėkime kuo ilgesniam laikui pirmąjį rytinį kontaktą su telefonu. Pradėjus juo naudotis, atveriame programėlę po programėlės, įsijungia inercija, kurią gali būti sunku sustabdyti. Atidėdami pirmąjį rytinį kontaktą su telefonu apsaugome ir ištęsiame turimą natūralią autonomiją, kai galime apgalvoti, kas mums šiandien svarbu bei ramiai suplanuoti dieną.
- Suraskime telefonui ,,namus”. Kai paliekame telefoną ten, kur paskutinį sykį juo naudojomės, tai gali prisidėti prie švaistomo laiko ir bereikalingos blaškos. Kiekvienam savo įrenginiui paskirk atskirą oficialią vietą, kad jis ten gyventų ir neblaškytų mūsų reguliariai.
- Naudokimės laikrodžiu ant rankos, ne telefone.
- Naudokime technologijas savistabai, kiek laiko ir kokioms veikloms praleidžiama prie ekranų. Kontroliuoti negalime to, ko nežinome ir nematuojame. Patikrinkime kiek kartų per dieną į rankas paimame telefoną arba kiek laiko praleidžiame programėlėse.
- Geros savijautos stebėjimui skirtų programėlių naudojimas gali padėti stiprinti savireguliaciją.
- Užtikrinkime kasdieninį fizinį aktyvumą, bent valandą praleiskime lauke. Fizinė veikla gryname ore skatina dopamino išsiskyrimą, taip, to paties, kurio bangas sukelia ir telefono tikrinimas.
- Paskirkime laiko limitą, vienam prisėdimui, dienai, savaitei ar mėnesiui. Tai gali padėti sumažinti internete praleidžiamo laiko ar jame išleidžiamų išlaidų kiekį.
- Žaiskime drauge su kitais. Video žaidimai neturėtų būti veikla vienumoje – žaidimas kartu su draugais ar šeimos nariais padaro jį socialiniu užsiėmimu.
- Venkime žydros ekrano šviesos vakare, bent vieną valandą iki miego, geriau – dvi. Ši šviesa trikdo melatonino gamybą, o jis reguliuojančio žmogaus paros ritmą ir nuotaikų svyravimą. Melatonino lygis organizme turi įtakos depresijai ir kitų psichikos negalavimų formavimuisi. Ekranų šviesa prieš miegą taip pat prailgina užmigimo periodą.
- Nuobodžiaukime – pamėginkime tai daryti nuolat. Kūrybiškumui reikalingas nuobodulys.
- Išjunkime skaitmeninius prietaisus ( TV, kompiuteriai), kai jie nenaudojami.
Naudota literatūra:
- https://www.fsf.vu.lt/naujienos/fakulteto-ivykiai/2971-ekranu-laikas-vaikams-specialistu-rekomendacijos
- https://e-etika.lt/pagalba-specialistui/sveiki-skaitmeniniai-igudziai-bendri-visiems/
- UNESCO Pasaulinė švietimo stebėsenos ataskaita „Technologijos švietime. Kas diktuoja sąlygas?“ (Global Education Monitoring Report: Technology in education. A tool on whose terms? UNESCO, 2023)