Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC)
Kauno departamentas kaip ir kasmet rugsėjo 28 d. kviečia paminėti Pasaulinę pasiutligės dieną,
kuri šiemet minima jau 16-ąjį kartą. Specialistai primena, kad pasaulyje nuo šios ligos yra ir
vakcina, ir vaistai, ir kiti įrankiai, kurių dėka liga suvaldyta daugelyje šalių. Visgi kai kuriose
šalyse (Indijoje, Kinijoje) vis dar fiksuojami pasiutligės atvejai, todėl ypatingai į jos grėsmę
reikėtų atkreipti dėmesį keliaujant.
Nulis mirčių iki 2030 m. – tai pasaulinis strateginis tikslas, siekiant sumažinti žmonių
mirčių nuo pasiutligės skaičių. Nors planas yra ambicingas, bet šie tikslai tikrai yra
įgyvendinami. Jame yra numatyta, kad šalys, kurioms puikiai sekasi valdyti pasiutligę, dalinasi
gerąja patirtimi įgyvendinant pasiutligės kontrolės programas. Specialistai atkreipia dėmesį, kad
tik suvienijus jėgas, skatinant gyvūnų vakcinaciją, pasiutligės galima išvengti.
Pasiutligės rizika Užsikrėsti pasiutlige galima įkandus arba apseilėjus sergančiam gyvūnui.
2018 m. paskutinį kartą Lietuvoje buvo registruotas gamtinis pasiutligės židinys –
nugaišusi lapė. Nuo 2019 m. – gamtinių pasiutligės židinių nustatyta nebuvo, todėl 2021 metais
Lietuva gavo laisvos nuo pasiutligės šalies statusą. Tai reiškia, kad Lietuva tapo patrauklesnė
keliautojams su gyvūnais, gyvūnų eksportuotojams ir importuotojams, nes pasiutligės rizika
labai maža. Tačiau, labai svarbu nepamiršti, kad vis dar didelė pasiutligės rizika išlieka
keliaujantiems į pasiutligės endeminius žemynus – Aziją ir Afriką.
Augintinių skiepijimas – efektyvi prevencijos priemonė
Šunys, katės ir šeškai turi būti skiepijami nuo pasiutligės kasmet. Skiepijant augintinius,
sumažinama pasiutligės rizika ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms.
„Jeigu įkando gyvūnas, pirmiausiai žaizdą reikia nuplauti su muilu ir vandeniu,
dezinfekuoti ir kreiptis medicininės pagalbos. Medikai pasirūpins Jūsų žaizda ir įvertins
užsikrėtimo pasiutlige riziką. Jeigu galima nustatyti, koks gyvūnas įkando ir surasti jo
šeimininką, NVSC specialistai organizuos, o veterinarijos specialistai stebės gyvūną 14 dienų,
kad įsitikintų ar jis neserga pasiutlige. Jeigu gyvūnas laukinis arba neturi jį prižiūrinčių
šeimininkų, nukentėjusiam asmeniui skiriami pasiutligės skiepai“, – apie profilaktinių priemonių taikymą primena NVSC Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji
specialistė Kristina Leščienė.
Profilaktiniai pasiutligės skiepai pagal darbuotojų profesinę riziką
NVSC specialistai ragina darbdavius profilaktiškai nuo pasiutligės paskiepyti tuos
darbuotojus, kuriems yra didelė rizika užsikrėsti šia liga, pavyzdžiui: veterinarus, miškininkus,
medžiotojus, dresuotojus, asmenis, dirbančius gyvūnų prieglaudose ar laboratorijose bei kitus,
galinčius turėti sąlytį su pasiutlige ar dirbančius endeminėse šalyse.
Kaip išvengti gyvūnų įkandimų?
Būtina atminti, kad nevalia artintis prie gyvūno jam ėdant, miegant, negalima skatinti jo
agresyvumo žaidimų metu, erzinti, palikti gyvūnus ir mažamečius vaikus vienoje patalpoje be
suaugusiųjų priežiūros. Specialistai ragina tinkamai prižiūrėti naminius gyvūnus, laikytis
taisyklių juos vedžiojant bei kasmet paskiepyti nuo pasiutligės.
Būkime sąmoningi ir atsakingi – dėl savo pačių ir augintinių sveikatos.