Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai primena, kad žiemą, kai didžiąją laiko dalį žmonės praleidžia uždarose patalpose, svarbu, kad mus supanti vidinė aplinka būtų tinkama poilsiui ir darbui. Vidaus patalpų oro tarša laikoma vienu iš svarbiausių sveikatos rizikos veiksnių, todėl gyventojai turėtų pasirūpinti tinkamu mikroklimatu gyvenamosiose patalpose.
Nustatyti optimalūs mikroklimato parametrai
Lietuvoje yra nustatytos optimalios mikroklimato parametrų vertės, kurios neturi neigiamo poveikio sveikatai, yra nurodytos Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“. Ypač svarbu patalpose palaikyti svarbiausius mikroklimato parametrus: tinkamą temperatūrą, drėgmę ir oro judėjimo greitį.
Šaltuoju metų laikotarpiu oro temperatūra gyvenamosiose patalpose turėtų būti tarp 18–22 oC. Miegamuosiuose kambariuose rekomenduojama bent 2–3 oC žemesnė temperatūra, kadangi vėsus ir grynas oras pagilina miegą, pagerina poilsį, greičiau užmiegama.
Kitas svarbus veiksnys yra temperatūrų skirtumas. Temperatūros, išmatuotos 0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų skirtumas turėtų būti ne daugiau kaip 3 oC. Esant didesniam skirtumui, į aplinką perduodama daugiau šilumos, jaučiamas diskomfortas. Tai ypač aktualu šeimoms auginančioms mažus vaikus, kurių atžalos dažniausiai žaidžia ant grindų.
Santykinė oro drėgmė, kuri svarbi šiluminei savijautai, šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamosiose patalpose turėtų būti 35–60 %. Esant didesnei oro drėgmei, didesnis drėgno oro šilumos laidumas sudaro galimybę sušalti, jei oro temperatūra žema, arba perkaisti, jei oro temperatūra aukšta. Be to, didesnė oro drėgmė sudaro palankias sąlygas įvairiems mikroorganizmams gyvuoti, o drėgmės kondensacija ant vėsesnių paviršių sukelia nemalonų drėgmės jausmą. Esant mažesnei oro drėgmei, susiformuoja sausas oras, kuris yra netinkamas žmogaus sveikatai bei odai.
Vėdinti galima įvairiais būdais
Oro judėjimo greitis, kuris nulemia oro kaitą bei galimybę kvėpuoti švaresniu oru, šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamosiose patalpose turėtų vyrauti nuo 0,05 m/s iki 0,15 m/s. Oro judėjimas patalpose užtikrinamas varstomais langais bei natūralios traukos kanalais, taip pat naudojant įrengtą mechaninę ventiliaciją. Oro kaita patalpose – būtina, nes priešingu atveju, dėl sumažėjusio deguonies kiekio, blogėja savijauta ir darbingumas. Geriausia gyvenamąsias patalpas vėdinti reguliariai, kelis kartus per dieną. Rekomenduojama vėdinti trumpai, bet intensyviai – iki 10 minučių, o efektyviausias būdas – sudarant skersvėjį.
Pelėsis ir jo poveikis sveikatai
Jei patalpų temperatūra žema, padidėjusi drėgmė ir patalpos mažai vėdinamos, susidaro palankios sąlygos mikroskopinių grybų, vadinamų pelėsiais, plitimui aplinkoje. Įprasta manyti, kad pelėsiai labiausiai kenkia pastatams, darko jų apdailą, mažina konstrukcijų atsparumą, o apie poveikį žmogaus sveikatai kalbama mažai.
Pelėsių gaminamos nuodingos medžiagos – toksinai, gali pažeisti beveik visas žmonių ir gyvūnų organizmo sistemas. Kai gyvenamojoje aplinkoje susikaupia didelė toksinų koncentracija – jie gali tapti sunkių ligų (alergijos, bronchinės astmos), kvėpavimo takų uždegimo viena priežasčių. Daug žmonių kenčia nuo „šienligės“, kurios daugeliu atvejų pagrindinė priežastis taip pat alergizuojantis pelėsis. Pelėsiai neigiamai veikia ne tik kvėpavimo takus, bet pakliuvę su maistu į žarnyną, gali pakenkti ir virškinimo sistemai. Labiausiai pelėsiui jautrūs kūdikiai, maži vaikai, nėščiosios bei žmonės turintys silpną imunitetą.
Pelėsių kontrolė – drėgmės sumažinimas aplinkoje
Būtina sutvarkyti pastatų stogus, plyšius, sureguliuoti šildymą ir vėdinimą, sutvarkyti prakiurusius ar užsikimšusius lietvamzdžius, apgenėti arti pastato esančius medžius, taip padidinsime saulės šviesos pralaidumą. Aktualus yra ir vėdinimas. Patalpas būtina vėdinti keliskart per dieną, ypatingai virtuvę. Kad vonioje ar duše nepelytų sienos, patariama palikti praviras duris garams ir šilumai sklaidyti.