Mobingas darbo aplinkoje pasireiškiantis reiškinys, kuris laikomas kaip šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas. Šį reiškinį nagrinėjantys mokslininkai pateikia ne vieną mobingo apibrėžimą. Tačiau sutariama, kad mobingu darbe galima vadinti ilgalaikį psichologinį terorą, kurį grupė darbuotojų vykdo prieš vieną asmenį.
Pastebima, kad dažniausiai psichologinis smurtas, taip pat ir mobingas, pasireiškia darbuotojo įžeidinėjimu, patyčiomis, užgauliojimu, priekabiavimu, grasinimu, nekonstruktyvia, žeminančia kritika, pasiekimų menkinimu, žodine agresija, persekiojimu ir kitokiais veiksmais. Žala aukai daroma tiesioginėmis arba netiesioginėmis priemonėmis. Pirmųjų pavyzdžiai – žodinis, fizinis, seksualinis priekabiavimas, menkinantys atsiliepimai, ydingi darbiniai nurodymai, antrųjų – socialinis izoliavimas, kai nušalinama nuo socialinių procesų darbovietėje. Įprastai mobingas pasireiškia daugiau nei viena netinkamo elgesio forma.
Mobingas darbe, kaip ir priekabiavimas, gali būti horizontalusis arba vertikalusis. Horizontalusis mobingas pasireiškia, kai juo užsiima tą patį arba lygios vertės darbą atliekantys kolegos, o vertikalusis gali būti dvejopas:
- vadovas, siekdamas įtvirtinti savo lyderio poziciją ir parodyti viršenybę, menkina žemesnio rango darbuotojo orumą tokiu būdu bandydamas savo pusėn palenkti kitus jam atskaitingus asmenis;
- darbuotojai gali nusitaikyti į savo vadovą ir atsisakyti atlikti užduotis, skleisti gandus, rodyti nepagarbą.
Kokią įtaką mobingas daro jį patiriančiam žmogui?
Mobingas ne tik mažina žmogaus motyvaciją ir gebėjimą dirbti, pasitenkinimą darbu, bet ir žaloja fizinę bei psichinę sveikatą, pasitikėjimą savimi, menkina savivertę. Mobingas pažeidžia ne tik žmogaus darbinę veiklą, bet ir asmeninį gyvenimą. Mobingo sukeltos psichologinės problemos, darbuotoją gali privesti prie savižudybės.
Kokia mobingo įtaka gali būti darbovietei, kurioje pasireiški mobingas?
Mobingas kenkia psichinei žmonių sveikatai, o psichikos sveikatos sunkumų turintis asmuo yra iš dalies arba visai nedarbingas. Jei bloga žmonių psichikos sveikata, tai ji bus susijusi su tokiais dalykais kaip nebuvimu darbe arba neefektyviu darbu būnant darbe, kadangi darbuotojui sunku susikaupti.
Mobingo apraiškos tiesiogiai ar netiesiogiai daro neigiamą poveikį ir organizacijos reputacijai. Darbovietės, kurios turi nesuvaldytų psichosocialinės rizikos faktorių, neturi palankios darbuotojui kultūros.
Ką galite padaryti, jei patiriate psichologinį smurtą darbe?
- Veskite dienoraštį.Fiksuokite, kas, kada, kokiomis aplinkybėmis su jumis netinkamai elgėsi. Tai gali padėti teikiant skundą ir bandant įrodyti mobingo atvejį.
- Įvertinkite situaciją.Patiriant psichologinį smurtą darbe svarbu jį tinkamai identifikuoti ir suprasti, jog tai nevyksta dėl jūsų prasto darbo, nepakankamų pastangų ar kitų neobjektyvių priežasčių, kurias jums bando įteigti kolegos.
- Elkitės profesionaliai. Vienas iš būdų sustabdyti priekabiautojus savo jėgomis yra, išlaikant profesionalų toną, pasakyti, kad toks jų elgesys ar komentaras buvo nepriimtinas.
- Kreipkitės pagalbos.Mobingas, priešingai nei vieno žmogaus vykdomi išpuoliai, yra sudėtingesnis, didelę kolektyvo dalį apimantis procesas, todėl jį suvaldyti daug sunkiau. Jei spaudimą patiriate iš to paties rango kolegų, galite kreiptis į komandos vadovą ar kitą aukštesnę poziciją įmonėje užimantį asmenį. Jei ir vadovas yra vienas iš jus engiančių žmonių, pagalvokite, kam atsiskaityti turi jis.
- Kreipkitės į padėti galinčias institucijas.Mobingas nėra vienas iš tų dalykų, kuriuos galima iškęsti, nes vieną dieną vis tiek baigsis. Jei nesulaukiate pagalbos iš savo darbovietės, nepamirškite, jog savo teises galite ginti teisme, kreiptis į Darbo ginčų komisiją ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.
Norėdami sužinoti realią situaciją, apklausėme vienos iš ligoninių vyr. Slaugės nuomonę apie mobingą.
- Ką manote apie darbuotojų patiriamą mobingą?
Manau, kad tai viena iš svarbių priežasčių dėl ko žmonės keičia darbus, patiria stresą darbe. Dažnai aukštesnes pareigas užimantys asmenys, kontroliuodami už save žemesnes pareigas užimantį darbuotoją, neretai sau leidžia elgtis itin nederamai ir nebijo pasėkmių. Tokie žmonės dažnai yra garantuoti, kad niekas jų nepąskųs arba bandys teigti, kad tai yra netiesa. Tokiu atveju darbuotojo psichologinė būklė gali pasikeisti į blogą, blogiausiu atveju žmogus gali net gi pasitraukti iš gyvenimo, kaip jau yra ir nutikę Lietuvoj.
- Ar esate pati patyrusi mobingą darbo aplinkoje?
Taip, esu.
- Kaip pavyko susitvarkyti su mobingu?
Dažniausiai nepavyksta, todėl mąstau dėl šios priežasties keisti darbo vietą.
- Ar matote, kad kiti darbuotojai patirtų mobingą darbe?
Taip.
- Ar kaip vyr. slaugė, bandode jiems padėti ir spręsti situaciją ar galbūt nukreipiate juos į pagalbą?
Bandau padėti darbuotojams spręsti šią problemą, tačiau pačiai vienai tai padaryti nėra paprasta, kadangi pati susiduriu su šia problema iš aukštesnių vadovų pozicijos, o darbuotojai patys bijo pranešti apie patiriamą mobingą. Darbuotojai mano, kad tai atsilieps jų darbo sąlygoms ateityje, suprastės psichologinė būklė ir aš juos puikiai dėl to suprantu, tačiau reikia suimti „save į rankas“, nebijoti ir kalbėti apie tai garsiai.
- Kaip manote, kas turėtų pasikeisti, kad mobingo neliktų?
Kad neliktų mobingo, manau arba turėtų pasikeisti dauguma aukštas pareigas užimančių vadovų, kadangi jų niekas nekontroliuoja dėl mobingo. Taip pat žmonės, kurie patiria mobingą turi nebijoti kalbėt ir kreiptis į tam tikras institucijas pagalbos. Nors dažnu atveju vis tiek viskas būna užglaistoma ir mobingas tęsiasi, tačiau visiems, kurie jį patiria susivienyjus, manau, kad galima pasiekti tikrai daug ir to išvengti.
Kaip suprasti, kad patiriamas ilgalaikis psichologinis stresas darbe (mobingas) Jums kenkia?
Kaip ir bet kokios kitos ilgai besitęsiančios stresinės situacijos daro žalą psichinei ir fizinei sveikatai. Tai gali pasireikšti nuovargiu, nemigos, nerimo, mitybos sutrikimais, panikos priepuoliais. Arba psichosomatiniais negalavimais – galvos, skrandžio skausmais ir pan.
Jei kol kas neturite galimybių ar ryžto prieš mobingą kovoti formaliais keliais, belieka pirmąją pagalbą suteikti pačiam sau. Pirmiausia reikia įsisąmoninti, kad stresą mums sukelia ne pačios problemos ar įvykiai, bet mūsų reakcijos į juos. Taigi, skirkite laiko sau ir apmąstykite kokioje situacijoje esate. Supratę ir įsisąmoninę streso priežastį ir jo keliamas emocijas, galėsite keisti mąstymą ir santykį su streso keliamomis aplinkybėmis. Antra, paprastomis priemonėmis padėkite savo kūnui susidoroti su užplūstančiomis emocijomis. Tai gali būti paprasti kvėpavimo pratimai, pasivaikščiojimas gamtoje, net toks paprastas dalykas kaip Jūsų mylimo augintinio glostymas. Žinoma, bendravimas su šeimos nariais, draugais pagerina savijautą. Tačiau, jei situacija darbe nesikeičia, o Jūsų savijauta negerėja, siūlome nedelsti ir kreiptis pagalbos į specialistus. Pasikalbėti su psichologu apie patiriamus sunkumus ir savijautą visada pravartu. Paklausite, kuo gi šioje situacijoje gali padėti psichologas? Argi jis sustabdys mobingo išpuolius, ar atleis iš darbo jo organizatorius? Tikrai ne, bet psichologas padės įvardinti patiriamus jausmus, išklausys Jus nesmerkdamas ir nevertindamas. Nuramins ir pastiprins. Kartu ieškos problemos sprendimo būdo ir paskatins Jus imtis konkrečių veiksmų situacijai keisti. Kartais užtenka 2-3 susitikimų su psichologu, kad žmogus atrastų jėgų ir rastų racionalių būdų problemai spręsti. Svarbu padaryti pirmą žingsnį ir išdrįsti kreiptis pagalbos.
Jau keletas metų, paskambinus tel. +370 671 02737 Prienų krašto gyventojai gali gauti nemokamą psichologinę pagalbą, kuri bus konfidenciali ir anonimiška.
O kol lankotės pas psichologą, raskite laiko informacijos rinkimui apie formalius kovos su mobingu būdus. Vienas iš tokių informacijos šaltinių galėtų būti informacija internete, pvz.: www.lygybesplanai.lt arba www.mobbing.lt.