Menu Close

KRAUJASIURBIAI VABZDŽIAI NE TIK APKARTINA POILSĮ GAMTOJE, BET IR PLATINA TULIAREMIJĄ

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC)
Kauno departamento specialistai informuoja, kad šiemet Kauno mieste ir rajone diagnozuota
keturi retos ligos – tuliaremijos atvejai. Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad asmenys šia
liga užsikrėtė galimai įkandus infekuotam tuliaremijos sukėlėju kraujasiurbiui vabzdžiui. Per
septynis šių metų mėnesius likusioje Lietuvos dalyje registruoti du susirgimai šia retai šalyje
diagnozuojama infekcine liga.
Per pastaruosius penkerius metus šalyje buvo diagnozuoti 23 tuliaremijos atvejai, iš jų
pernai – 7 atvejai.
Žmogus nuo žmogaus tuliaremija neužsikrečia
Tuliaremija – tai gyvūnų ir žmonių bakterinė zoonozė. Ligą sukelia Francisella
tularensis bakterijos, paplitusios šiauriniame žemės pusrutulyje. Ligos sukėlėjas parazituoja
daugelio stuburinių ir bestuburių laukinių (kiškiai, voverės, ondatros, bebrai, elniai, žiurkės) ir
naminių (šunys, katės, avys) gyvūnų organizmuose. Sergantys ir nugaišę gyvūnai užkrečia
išorinę aplinką (dirvožemį, vandenį, pašarus ir kt.). Bakterijas platina erkės ir uodai. Taip
susiformuoja gamtiniai tuliaremijos židiniai, dažniausiai upių deltose, slėniuose, balotose
vietose, plačialapiuose miškuose. Žmogus nuo kito žmogaus neužsikrečia.
Ligos sukėlėjas, F. tularensis, į žmogaus organizmą gali patekti per odą (net per
nepakenktą) ar gleivines (ypač akių), tiesioginio sąlyčio su užsikrėtusiais gyvūnais metu, lupant
sergančio gyvulio kailį, tvarkant skerdieną, surenkant nugaišusius graužikus, besimaudant
infekuotame vandenyje ir kt. Taip pat užsikrečiama suvalgius užkrėstų maisto produktų, įkvėpus
infekuotų dulkių ar vandens aerozolių, užkrėstų graužikų išskyromis. Dažnai užsikrečiama įgėlus
nariuotakojams (uodams, erkėms ir kt.).
Ligos požymiai priklauso nuo užsikrėtimo būdo
Inkubacinis tuliaremijos periodas vidutiniškai trunka 3–7 dienas, rečiau  2–3 savaites.
Dažniausiai susirgimas prasideda ūmiai: krečia šaltis, temperatūra pakyla iki 38–40 ºC, skauda
galvą, raumenis, nugarą, juosmens sritį, sutrinka miegas, sumažėja apetitas, vargina gausus
prakaitavimas, silpnumas. Ligos požymius lemia užsikrėtimo būdas: jei žmogus užsikrėtė per
pažeistą odą ar gleivines, pažeidimo vietoje atsiranda sunkiai gyjanti opelė, padidėja sritiniai

2

limfmazgiai; jei sukėlėjai pakliuvo per kvėpavimo takus – ligonį vargins dusulys, kosulys,
krūtinės skausmas; jei užkratas pakliuvo su maistu ar vandeniu – vargins gerklės skausmas,
pasireikš ūmaus viduriavimo požymiai. Maždaug penktadaliui susirgusiųjų gali atsirasti bėrimų,
kurie po 8–12 dienų pradeda pleiskanoti, palikdami hiperpigmentuotos odos plotelius.
Tuliaremija gali komplikuotis kaulų čiulpų, minkštųjų smegenų dangalų, širdiplėvės,
pilvaplėvės, plaučių uždegimu.

Siekiant išvengti susirgimų tuliaremija, NVSC Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų
valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Valaikienė pataria:
tinkamai prižiūrėti aplinką (nušienauti, neprišiukšlinti);
 gyvenamoje aplinkoje naikinti graužikus ir nariuotakojus (deratizacija, dezinsekcija);
 naudoti repelentus nariuotakojams atbaidyti dirbant žemės ūkio darbus, ypač pastebėjus
kritusių graužikų;
 naudoti asmenines apsaugos priemones (mūvėti gumines pirštines ir kt.) lupant
sumedžiotų gyvūnų (ypač kiškių) kailius ir dorojant skerdieną;
 Kruopščiai plauti rankas po bet kokio sąlyčio su galimai užterštais  daiktais, aplinkos
paviršiais, graužikų ekskretais;
 nevartoti maistui vandens iš atvirų vandens telkinių.
 leidžiant laisvalaikį gamtoje vilkėti šviesių spalvų drabužius, marškinius ilgomis
rankovėmis ir mūvėti ilgas kelnes;
 tinkamai prižiūrėti žaizdas, jas nuplaunant ir dezinfekuojant.

Skip to content