Kovo 22 d. visame pasaulyje minima Pasaulinė vandens diena, kurios tikslas – skatinti kiekvieno sąmoningą požiūrį į didžiulę vandens svarbą!
Vanduo yra vertingiausias gamtos išteklius, o žmonėms ir visiems gyviems sutvėrimams jis yra maisto, švaros, sveikatos, energijos šaltinis. Gyvybiniai procesai gali vykti tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Trumpai tariant, vanduo – gyvybės egzistavimo Žemėje pagrindas.
Išspręsk kryžiažodį.
Gautus žodžius iš pažymėtų langelių, kartu su savo vardu ir pavarde, siųsk el. paštu: prienai.vs.biuras@gmail.com iki kovo 21 d. 15.00 val.
Kovo 24 d. atsitiktiniu būdu, išrinksime net 3 nugalėtojus ir apdovanosime biuro įsteigtais suvenyrais – gertuvėmis
Vandens reikšmė žmogaus organizmui
Žmonių sveikatai ir saugiai aplinkai, ligų prevencijai labai svarbi vandens kokybė. Gerai savijautai taip pat labai svarbu vartoti pakankamą vandens kiekį, o siaučiant virusams specialistai pabrėžia karštų gėrimų naudą.
Vanduo yra pagrindinė mūsų kūno sudedamoji dalis, jis būtinas organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Vanduo sudaro didžiausią žmogaus organizmo dalį – apie 60-70 procentų. Netekęs apie 12-20 procentų vandens, organizmas žūsta apsinuodijęs savo paties apykaitos produktais. Gyvybiniai procesai gali vykti tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Jis padeda pasisavinti vitaminus ir mineralines medžiagas iš maisto. Akivaizdu, jog vanduo būtinas, kad galėtume išgyventi. Todėl specialistų teigimu vandens gėrimas turi tapti įpročiu.
Kiek vandens reikia išgerti per dieną?
Bendra rekomendacija suaugusiems – apie 2 litrus per dieną, tačiau tai priklauso nuo:
✅ Amžiaus ir kūno masės;
✅ Fizinio aktyvumo;
✅ Klimato (karštu oru reikia daugiau skysčių);
✅ Mitybos (jei valgoma daugiau sūraus ar baltyminio maisto, reikia daugiau vandens).
Požymiai, esant skysčių organizme trūkumui: troškulys, sausa burna, galvos skausmas, nuovargis, tamsesnė šlapimo spalva, odos sausumas.
Vandens kokybė Lietuvoje ir pasaulyje
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 74 % pasaulio gyventojų (5,8 mlrd. žmonių) naudojasi valomo ir prižiūrimo geriamo vandens sistema, o beveik 2 mlrd. pasaulio žmonių (apie 25 %) neturi galimybės gauti švaraus geriamo vandens.
Kaip pagrindines teršiančias medžiagas geriamajame vandenyje PSO išskiria arseną, fluoro junginius, nitratus, pesticidus, tačiau pastaruoju metu auga ir visuomenės susirūpinimas dėl farmacinių medžiagų, perfluorintų junginių ir mikroplastiko dalelių geriamajame vandenyje.
Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kur gyventojai naudojasi požeminio vandens ištekliais. Apie 82 % šalies gyventojų naudoja centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį.
Lietuvoje geriamasis vanduo yra vienas švariausių pasaulyje, nes jis išgaunamas iš požeminių šaltinių. Skirtingai nei daugelyje kitų šalių, Lietuva nenaudoja paviršinio vandens (upių, ežerų) geriamojo vandens tiekimui. Lietuvoje galime džiaugtis kokybišku vandeniu, bet visame pasaulyje švarus vanduo tampa vis didesne problema. 💧🌍
Tačiau ne visos ES ar pasaulio šalys turi galimybę naudoti požeminį vandenį: naudojamas daugiau valymo reikalaujantis paviršinis, kritulių vanduo, o Afrikoje iki vandens telkinių (nebūtinai švaraus vandens) žmonės priversti eiti ilgus atstumus.
Vandens tausojimas
Vandens tausojimas yra labai svarbus, nes nors Žemės paviršiaus didžiąją dalį sudaro vanduo, tik apie 2,5% yra gėlas vanduo, tinkamas vartoti. Be to, dalis jo yra sunkiai prieinama (pvz., įšalusi ledynuose).
Keisdami savo įpročius ir mažindami kasdienį vandens suvartojimą, galime ne tik sutaupyti pinigų, bet ir labiau tausoti aplinką. Pavyzdžiui, pirmenybę teikdami dušui o ne voniai, galime sutaupyti iki 3 kartų daugiau vandens. Arba užsukdami bėgantį vandenį kol valome dantis per metus galėtume sutaupyti net apie 600 litrų vandens.
Kaip taupyti vandenį namuose?
- Uždaryk čiaupą valydamasis dantis – taip sutaupysi iki 10 litrų per minutę!
- Trumpink dušo laiką – per 5 minutes sunaudosi mažiau nei per 15 minučių.
- Naudok vandenį atsakingai plaudamas indus – neskalauk jų po tekančiu vandeniu.
- Naudok lietaus vandenį – gėlėms laistyti ar kiemui plauti.
- Tikrink, ar nesandarus vandens čiaupas – lašantis čiaupas per metus gali iššvaistyti tūkstančius litrų vandens!
- Skalbk tik pilną skalbimo mašiną – taip sunaudosi mažiau vandens ir elektros.
- Sodininkystėje rinkis sausrai atsparius augalus – jiems reikės mažiau laistymo.
Mums pasisekė, kad Lietuva turtinga vandens ištekliais, turi dideles gėlo požeminio vandens atsargas, centralizuotas vandens tiekimas prieinamas ne tik miestų, bet ir daugeliui mažesnių miestelių ar kaimo vietovių gyventojams. Tačiau didžiausia klaida manyti, kad galime sau leisti nevertinti vandens išteklių. Suvartotas vanduo nėra tik kaštai, kuriuos patiriame, – vanduo yra atsinaujinantis, tačiau senkantis ir ribotas išteklius. Privalome vartoti atsakingai. O panaudotas vanduo turi būti tinkamai tvarkomas, valomas, taip mažinant neigiamą poveikį aplinkai.
Kiekvienas mažas veiksmas padeda saugoti vandens išteklius ateities kartoms! 💧♻️