Menu Close

KAIP IR KODĖL TURIME SAUGOTI ODĄ NUO ULTRAVIOLETINIŲ SPINDULIŲ?

Vasarą skubame „pagauti“ kuo daugiau saulės spindulių, norime gražiai įdegti, dalis
poilsiautojų vyksta atostogauti į šalis, kur saulėtų dienų daugiau ir ultravioletinės (UV)
spinduliuotės intensyvumas kelis kartus didesnis nei Lietuvoje. Tačiau besimėgaudami saulės
voniomis dažnai pamirštame, kad UV spinduliai ne visada naudingi mūsų sveikatai. Todėl
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kaip turėtumėme elgtis
saulėtomis dienomis, ir kaip saugoti savo odą nuo UV spindulių.
Žemės paviršių daugiausia pasiekia UVA (94–95 proc.) ir UVB (5–6 proc.) spindulių
UV spinduliuotė – nematoma, saulės elektromagnetinės spinduliuotės spektro, esanti

už matomosios šviesos srauto, dalis.

Pagal biologinį poveikį UV spinduliuotės spektras dalijamas į tris grupes:
 UVA spinduliai yra patys ilgiausi, skverbiasi į giliausius odos sluoksnius.
 UVB spinduliai skverbiasi iki epidermio, skatina vitamino D gamybą, veikia
antiseptiškai, sukelia nudegimus ir pigmentaciją.
UVC spinduliai – pavojingiausi, tačiau trumpiausi ir nesiekia Žemės – nuo jų apsaugo
ozono sluoksnis.
UV spinduliuotės poveikis sveikatai

Skirtingai nei rentgeno, UV spinduliai skverbiasi ne taip giliai, todėl pasiekia tik odą.
Odoje esantis cheminis pigmentas melaninas, sugerdamas UV spindulius, apsaugo audinius,
todėl parudavimas yra natūrali apsauginė kūno reakcija į UV spinduliuotės poveikį.

Mažos UV spindulių dozės žmogaus organizmui būtinos. UV spinduliai skatina
vitamino D gamybą odoje (net iki 90 proc. jo pasigamina veikiant saulei ir tik 10 proc. vitamino
D gauname su maistu), jo trūkstant vystosi kaulų ligos (vaikams – rachitas, suaugusiems –
osteomaliacija). Taip pat UV spinduliai veikia antibakteriškai ir antiseptiškai, palengvina kai
kurių odos ligų simptomus.

2

NVSC specialistai mėgautis saulės spinduliais pataria saikingai, nes oda dėl tiesioginio
spindulių poveikio gali ne tik įdegti, bet ir nudegti. Gavus didesnę UV dozę ant odos, oda gali
išsausėti, atsirasti pūslės, paraudimas, patinimas, pigmentinės dėmės ar bėrimai. Taip pat gali
ištikti šilumos smūgis, kuris pasireiškia galvos svaigimu, pykinimu, vėmimu. Taip pat galima
ūmi organizmo dehidratacija, ypač tai būdinga vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms. Dėl
ilgalaikio UV poveikio gali atsirasti ir akių pažeidimai. Neatsakingas elgesys susijęs su
deginimusi saulėje gali lemti kancerogeninius pokyčius – ne retu atveju susergama odos vėžiu.
Kam labiau kenksmingas UV poveikis?

UV spindulių poveikis – kaupiamasis, todėl odą nuo saulės reikia pradėti saugoti jau
vaikystėje. Tyrimais įrodyta, kad net 80 proc. saulės sukeltų odos pažeidimų atsiranda vaikystėje
ir paauglystėje, tačiau jų padariniai išryškėja tik po dvidešimties ar net trisdešimties metų. Be to,
vaikų oda lyginant su suaugusiaisiais dėl struktūrinių skirtumų yra jautresnė UV spinduliuotei,
todėl vaikus iki 1 m. rekomenduojama visiškai apsaugoti nuo tiesioginės saulės šviesos, pvz.,
sukuriant šešėlį.

Didžiausias UV spindulių kiekis mus pasiekia giedrą vasaros vidurdienį tarp 11 ir 14
val. Žmonės, pagal odos, plaukų bei akių spalvą, ir kaip greitai žmogus įdega arba nudega,
skirstomi į šešis fototipus:
 I tipas – šviesi, rausvo atspalvio oda (oda niekada neįdega, bet visada nudega).
 II tipas – šviesi, strazdanota, jautri oda (visada nudega, kartais įdega).
 III tipas – šviesiai rusva, nejautri oda (kartais nudega, visada įdega).
 IV tipas – nejautri, tamsi oda (niekada nenudega, visada įdega).
 V tipas – tamsiai ruda oda (labai retai nudega ir labai lengvai įdega).
 VI tipas – juoda oda (niekada nenudega, įdega labai lengvai).
Ypatingai atsargiai mėgautis tiesioginiais saulės spinduliais reikėtų labai šviesią ir
strazdanotą odą, šviesius ar rudus (rausvus) plaukus ir mėlynas akis, daug apgamų (I ir II tipo
odą turintiems žmonės) bei didelį polinkį į nudegimą turintiems asmenims.
Kaip tinkamai apsisaugoti nuo kenksmingų saulės spindulių?

Norint sumažinti žalingą UV spindulių poveikį odai, rekomenduojama nuolat naudoti
nuo UV spinduliuotės apsaugančias priemones, kurios blokuoja arba išsklaido ultravioletinę
spinduliuotę. Dažniausiai naudojami apsauginiai kremai, turintys SPF skaičių. SPF (angl. Sun
Protection Factor) – tai apsaugos nuo saulės skaičiais išreikštas saulės filtras, kuris pratęsia
buvimo saulėje laiką, nufiltruodamas dalį pasiekiančių UVB spindulių. Didesnė SPF reikšmė –
stipresnė apsauga, efektyviau sulaikomi UVB spinduliai.

Kad apsaugos priemonės (kremai, losjonai) atliktų savo paskirtį, būtina teisingai
naudoti ir laiku atnaujinti. Apsauginius kremus su SPF rekomenduojama tepti 30 min. prieš
einant į lauką. Kartoti kas 2 val. (jei gamintojas nenurodė kitaip) ir būtinai po kiekvieno
maudymosi.
Priemonės, kurios taip pat apsaugo nuo UV spindulių:

3

 Apranga. Saulėtomis dienomis patariama dėvėti natūralaus pluošto drabužius.

(rekomenduojamos ilgos kelnės ir viršutinės dalies drabužiai ilgomis rankovėmis).

 Galvos apdangalas. Patariama dėvėti plačiakraštes skrybėles arba kepures su

snapeliu.

 Vengti tiesioginės saulės spindulių, ypač nuo 11 iki 16 val. Rekomenduojama

likti šešėlyje, o saulės vonioms skirti ankstyvą ryto ar vėlesnės popietės laiką.

 Akių apsaugai naudoti akinius su UVA ir UVB filtrais. Atkreipiame dėmesį,

kad lęšiai ir paprasti akiniai neapsaugo akių nuo ultravioletinių spindulių.

 Gerti daug skysčių: mineralinio vandens ar vandens su citrina, šviežių sulčių,
kurias galima praskiesti vandeniu, arbatos. Vengti putojančių, kofeino turinčių gėrimų, nes juos
vartojant audiniai netenka daug vandens.

 Stebėti UV spinduliuotės indeksą (UVI), t. y. rodiklį, įvertinantį UV
spinduliuotės intensyvumą. Kuo aukštesnės UVI indekso reikšmės yra fiksuojamos, tuo stipriau
UV spinduliai sukelia neigiamą poveikį žmogaus sveikatai (ypatingai pažeidžiama oda ir akys).
Lietuvoje UVI svyruoja nuo 1 (žemas) iki 8 (labai aukštas).

Atkreiptinas dėmesys, kad iki šios dienos nėra visiškos apsaugos priemonės nuo UV
spindulių, todėl rekomenduojama nuolat ir kompleksiškai naudoti nuo UV apsaugančias
priemones.

 

Skip to content