Menu Close

Erkių pavojus: ką būtina žinoti?

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad sparčiai besikeičiant klimato sąlygoms, kai šaltuoju metų laikotarpiu temperatūra pasiekia 4 laipsnius šilumos ir daugiau, iš žiemos miego pabunda ir pavojingas ligas platinantys voragyviai – erkės. Sezoninis sergamumo pakilimas registruojamas birželio–spalio mėnesiais. Mūsų turimais duomenimis, būtent šiuo laikotarpiu užsikrėtusiųjų būna daugiausia.

 

Lietuvoje erkės dažniausiai platina dvi ligas 

Erkės pačios ligų nesukelia, tačiau gali pernešti užkrečiamųjų ligų sukėlėjus: virusus ir bakterijas. Siurbdama užsikrėtusio gyvūno kraują erkė gali užsikrėsti užkrečiamųjų ligų sukėlėjais. Taip pat siurbdama kraują gali sukėlėjus perduoti žmogui ar kitam gyvūnui. Lietuvoje erkės dažniausiai platina dvi ligas – erkinį encefalitą ir Laimo ligą, kasmet registruojama iki 3 tūkstančių Laimo ligos ir iki 500 erkinio encefalito atvejų.

Šiomis ligomis užsikrečiama įsisiurbus infekuotai erkei (erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir vartojant nevirintą karvių arba ožkų pieną). Erkės dažniausiai įsisiurbia į kaklą, pažastis, kirkšnis, lenkimo sritis.

Erkinis encefalitas – virusinė infekcija pažeidžianti centrinę nervų sistemą. Užsikrėsti erkiniu encefalitu galima įsisiurbus virusų turinčiai erkei. Ligai būdingos dvi fazės: pirmosios fazės metu jaučiami peršalimo simptomai (karščiavimas, nuovargis, galvos, raumenų skausmas, pykinimas. Antrosios fazės metu pasireiškia neurologiniai simptomai (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas, smegenų uždegimas). 20-30 proc. užsikrėtusiųjų pasireiškia antroji fazė. Mirštamumas 0,5-2 proc. sunkūs liekamieji neurologiniai reiškiniai persirgus erkiniu encefalitu pasireiškia 10 proc. ligonių. Vaikai dažniau serga meningitine forma, suaugusieji nuo 40 m. amžiaus ir vyresni – encefalitine. Nuo 60 metų amžiaus ir vyresniems registruojamas didesnis mirštamumas ir dažnesni liekamieji neurologiniai reiškiniai.

Laimo ligą (boreliozę) sukelia bakterija – Borrelia burgdorferi, kurią perneša erkės. Liga pasireiškia karščiavimu, galvos skausmu, silpnumu ir būdingu bėrimu – migruojančiu rausvu žiedu odoje, kuris didėja išbąlant centrui. Bėrimas pasireiškia apie 60-80 proc. užsikrėtusiųjų, ir prasideda erkės įsisiurbimo vietoje po 3-30 dienų. Negydant infekcija apima sąnarius, širdį, nervų sistemą. Dauguma Laimo ligos atvejų sėkmingai išgydoma antibiotikais. Skiepų nuo Laimo ligos nėra.

 

Kaip greitai perduoda užkratą žmogui įsisiurbusi erkė?

Kadangi erkinio encefalito viruso yra erkių seilių liaukose, tai užsikrėtusi erkė jį perduoda žmogui per pirmąsias 10 minučių  po įsisiurbimo. Laimo ligos sukėlėjai (borelijos) lokalizuojasi vidurinėje erkių žarnoje, tad sukėlėjams perduoti reikia daugiau laiko – paros ar daugiau.

 

Lietuva yra erkinio encefalito endeminė teritorija

Erkės paplitusios visoje Lietuvoje, tiek kaimo, tiek miesto vietovėse. Šiems voragyviams tinkamiausia drėgna, saulės nekaitinama buveinė, todėl gausiausia jų yra lapuočių miškuose. Daugiausia erkių aptinkama tose teritorijose, kur gausu laukinių gyvūnų – nuolatinių jų maitintojų. Erkės sutinkamos miško takelių pakraščiuose, tankiuose brūzgynuose: avietynuose, alksnynuose, riešutynuose, miško jaunuolyne, parkuose, kur vešli žolė. I Pastaraisiais metais daugiausia erkių platinamų ligų atvejų užregistruojama Vilniaus, Kauno, Utenos apskrityse.

Erkių endeminėse teritorijose gamtoje poilsiaujantys arba dirbantys asmenys turi didesnę riziką erkių įsisiurbimui ir užsikrėtimui erkiniu encefalitu:
medžioklė, žvejyba, stovyklavimas, grybavimas ir uogavimas, miškininkystė, ūkininkavimas, karinės pratybos.

 

Kaip apsisaugoti nuo erkinio encefalito ir Laimo ligos?

  • Pati efektyviausia priemonė, galinti padėti išvengti erkinio encefalito, yra skiepai. Nuo Laimo ligos skiepų nėra, nuo jos apsaugo tik bendrosios profilaktinės priemonės. Skiepytis nuo erkinio encefalito galima visus metus. Norintiems pasiskiepyti pirmą kartą ir įgauti imunitetą reikės trijų erkinio encefalito vakcinos dozių, įskiepytų nustatyta tvarka. Vėliau derėtų nepamiršti imunitetą sustiprinti – priklausomai nuo amžiaus, pakartotinai įskiepijant vieną erkinio encefalito vakcinos dozę kas 3–5 metus. Erkinio encefalito vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei vienerių metų amžiaus vaikus ir suaugusiuosius. Dėl skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.
  • Repelentų naudojimas odai ir rūbams pagal gamintojo rekomendacijas.
  • Apsauganti apranga (ilgos rankovės, prigludusiais rankogaliais, ilgos kelnės, sukištos įkojines, apdorota repelentais).
  • Apsižiūrėjimas ar nėra įsisiurbusių erkių po veiklos gamtoje ir įsisiurbusių erkių šalinimas specialiu ar paprastu pincetu.
  • Vengti nepasterizuoto pieno produktų.

 

Ką daryti, jei įsisiurbė erkė? Ar ją nešti ištirti, kad išsiaiškintume, ar buvo užkrėsta?

Įsisiurbusią erkę reikia ištraukti kaip galima greičiau – suimti kuo arčiau odos, nespausti kūnelio, nesukioti ir prieš tai netepti riebalais ir staigiu judesiu traukti į viršų. Jeigu nepavyko visiškai pašalinti erkės ir liko galvutė, nieko daryti nereikia, organizmas ją pašalins pats kaip svetimkūnį. Po erkės ištraukimo įsisiurbimo vietą rekomenduojama dezinfekuoti.

Galimybė ištirti erkes laboratorijose yra, tačiau tyrimui erkė turi būti pristatyta gyva. Be to, verta apsvarstyti, ar to reikia. Užsikrėtusi erkė nebūtinai spėja perduoti Laimo ligos sukėlėją, o net ir susirgus yra galimas gydymas antibiotikais. Užsikrėtus erkinio encefalito virusu nėra jokių efektyvių prevencinių priemonių, galinčių padėti po įkandimo, tad po erkės ištraukimo belieka stebėti sveikatą. Jei po erkės įkandimo odoje atsiranda rausva nuo kelių iki keliolikos centimetrų skersmens plintanti dėmė, galvos, raumenų skausmai, pakyla temperatūra, vargina bendras silpnumas, būtina kreiptis į gydytoją ir neužmiršti paminėti erkės įsisiurbimo faktą. Tai gali būti pirmieji Laimo ligos ar erkinio encefalito simptomai.

 

Naudota informacija:

(https://ecdc.europa.eu/en/tick-borne-encephalitis/facts/factsheet)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyrius

Skip to content