Prasidedant darbams ir poilsiui gamtoje, prieš šiltąjį metų sezoną, tikslinga pasitikrinti skiepijimų difterijos ir stabligės vakcina būklę. Dėl visuotinio skiepijimo Lietuvoje stabligės atvejų pasitaiko itin retai, tačiau visame pasaulyje sergamumas ja išlieka aukštas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamentas primena, kad rizika susirgti yra didesnė, jei nuo paskutinių skiepų praėjo daugiau nei 10 metų.
NVSC duomenimis, Lietuvoje per pastaruosius trylika metų (2010–2022 m.) iš viso užregistruota 19 stabligės atvejų. Daugiausia jų – 8 atvejai – buvo užregistruoti Kauno apskrityje. Šiemet Kauno apskrityje jau užfiksuotas pirmasis stabligės atvejis.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2021 m. duomenimis, sergamumo stablige rodiklis Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje ir užima antrąją vietą po Italijos. Didelis Lietuvos sergamumas tiesiogiai susijęs su mažomis skiepijimo apimtimis ir didele neapsaugotų gyventojų dalimi, ypač vyresniame amžiuje.
Suaugusiems rekomenduojama skiepytis kas 10 metų
NVSC Kauno departamento specialistai atkreipia dėmesį, kad persirgus stablige ir pasveikus, natūralus imunitetas nesusidaro, todėl svarbu atminti, kad efektyviausia priemonė, padedanti apsisaugoti nuo šios pavojingos ligos, yra skiepai.
Nuo 2009 metų visi suaugusieji (26 m. ir vyresni) difterijos ir stabligės vakcina skiepijami valstybės biudžeto lėšomis ir už skiepijimą mokėti nereikia.
Jeigu vaikai yra nuosekliai skiepijami pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, nuo stabligės jie apsaugomi jau nuo 2 mėn. amžiaus. Pirminę imunizaciją sudaro 3 vakcinos dozės: 2, 4 ir 6 mėn. Pirmoji revakcinacija (sustiprinančioji vakcinos dozė) vaikams skiriama 18 mėn., po to 6–7 m. amžiaus vaikai paskiepijami prieš mokyklą. Paskutinė dozė vaikystėje skiriama 15–16 m.
Difterijos ir stabligės vakcina taip pat paskiepijami ir karo prievolininkai. Todėl moterys, gimusios iki 1956 m. prasidėjusio rutininio vaikų skiepijimo stabligės komponentų turinčia vakcina, galimai niekada neskiepytos šia vakcina.
Susižeidus kyla grėsmė susirgti
Specialistai primena, kad stabligė – ūminė užkrečiamoji liga, kurią sukelia bakterijos Clostridium tetani išskiriamas toksinas, pažeidžiantis nervų sistemą ir sukeliantis raumenų traukulius. Stabligė gali baigtis ir žmogaus mirtimi.
Stabligės infekcijos šaltinis – įvairūs gyvūnai (arkliai, galvijai, avys, šunys, katės ir kt.), kurių žarnyne gyvena stabligės bakterijos. Su išmatomis sukėlėjai išsiskiria į aplinką ir virtę sporomis ilgai išlieka dirvožemyje. Todėl net menkas susižeidimas nešvariu, žemėmis užterštu, aštriu įrankiu ar kita, pavyzdžiui, dirbant sode ar darže, gali tapti šios sunkios užkrečiamosios ligos priežastimi. Deja apie 80 proc. stabligės atvejų registruojama dėl lengvų žaizdų, dėl kurių net nesikreipiama į medikus. Tačiau nebūtina laukti kol susižeisite, geriau pasiskiepyti iš anksto.
Stablige žmogus nuo žmogaus neužsikrečia. Specialistai pataria dirbant ūkio darbus mūvėti pirštines, ypač, jeigu ant rankų yra žaizdų. Taip pat saugotis gyvūnų apkandžiojimo, apdraskymo, o taip nutikus nedelsiant kreiptis medicinos pagalbos.
Visgi efektyviausią apsaugą nuo šios ligos gali užtikrinti skiepai – suaugusiesiems pasiskiepyti nuo stabligės rekomenduojama kas 10 metų. Dėl skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Plačiau apie stabligę skaitykite čia: https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/ligu-aprasai/s
Kontaktai žiniasklaidai: https://nvsc.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai-ziniasklaidai