Gegužės 14 dienos vakarą Prienuose lankėsi genetikas med. dr. Danielius Serapinas ir skaitė paskaitą „Gyvenimo būdo įtaka genams ir streso valdymui“. Lektorius teigė, jog remiantis moksliniais tyrimais, žmonės pozityviai mąstantys, daug atsparesni peršalimo ligoms nei tie, kurie visada mato tik neigiamus dalykus. Kalbėdamas apie genus, lektorius pasakė, kad žmogaus genome tik dalis genų yra aktyvūs, tačiau įpročiai, mąstymas, meditacija, mankšta, mityba – tai yra veiksniai, kurie „išjungia“ arba „įjungia“ genus. Pavyzdžiui, miegantys potencialūs vėžio genai normaliomis sąlygomis nieko blogo nedaro, o suaktyvinti užveda vėžinį procesą. Todėl žmogaus mąstymo būdas ne mažiau svarbus už visus išorinius veiksnius. Sveiko gyvenimo įgūdžių, streso valdymo ugdymas sumažina noradrenalino ir kortizolio – streso sąlygotų medžiagų – kiekį organizme, o būtent jos neigiamai veikia telomerų galiukus.
Žmogaus senėjimą apsprendžia genų ir aplinkos veiksnių sąveika. Kiekvienos chromosomos gale yra telomerai, kurie apsaugo chromosomą bei DNR grandinę nuo suirimo ir yra tiesiogiai susiję su senėjimu. Kiekvieną kartą pasidalijus ląstelėms, telomerų ilgis palaipsniui trumpėja, kol galiausiai pasiekia kritiškai trumpą ilgį. Dėl šios priežasties DNR tampa pažeidžiama, o ląstelės nustoja dalytis bei pradeda senti tuo pačiu sendindamos ir visą kūną. Tačiau kalendorinis žmogaus amžius nuo biologinio gali gerokai skirtis. Kai sakoma, kad žmogus jaunai atrodo, jo biologinis amžius nuo kalendorinio išties gali skirtis net keliolika metų. Jei telomerų ilgis optimalus, galima daryti išvadas, kad iki šiol jo propaguojamas gyvenimo būdas yra optimalus ir žmogus gyvena pakankamai sveikai. Jei telomerų dydis mažesnis nei turėtų būti pagal kalendorinį amžių, žmogus turi permąstyti ir koreguoti visą savo dienos režimą, mitybą bei emocinę būseną. Moksliniai tyrimai įrodė, kad žmogaus ląstelėse yra fermentas telomerazė, kuris gali prailginti ir iš dalies atstatyti telomerų ilgį.