Pernai Lietuvoje dėl širdies ir kraujagyslių ligų prevenciškai pasitikrino daugiau nei 265 tūkst. žmonių. Tai dešimčia tūkst. daugiau nei užpernai. Jau ne vienerius metus kraujotakos sistemos ligos yra dažniausia mirties priežastis, todėl Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) kviečia žmones nemokamai pasitikrinti.
Pagal Lietuvoje vykdomą širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą kartą per metus moterys nuo 50 iki 65 metų ir vyrai nuo 40 iki 55 metų kviečiami pasitikrinti sveikatą. PSD apdraustiems žmonėms už sveikatos patikrinimą pagal šią prevencinę programą mokėti nereikia, nes už šias paslaugas sumokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.
Norint nemokamai išsitirti dėl širdies ir kraujagyslių ligų pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Pagal programą poliklinikose, kur žmonės prisirašę, nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma, padaromi kiti tyrimai, leidžiantys išsiaiškinti, ar nėra pavojaus susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Prireikus pacientui duodamas siuntimas į specializuotus centrus išsitirti išsamiau, jam skiriamas gydymas. Dabar tokie padaliniai, kuriuose pacientai gali išsitirti, yra daugelyje didesnių Lietuvos miestų. Tai lemia, kad kiekvienas atitinkamo amžiaus sulaukęs mūsų šalies gyventojas gali nemokamai pasitikrinti ir išvengti pavojingų širdies ir kraujagyslių ligų.
Jei žmogus nėra programoje nustatyto amžiaus, bet pagrįstai nerimauja dėl savo sveikatos, jam taip pat reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertinęs paciento sveikatos būklę, skirs tyrimus ar išrašys siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą. Anksti diagnozavus ligą yra daugiau galimybių išgelbėti gyvybę, nei gydant žmogų, kuriam liga diagnozuota jau vėlyvoje stadijoje. Sergamumas ir mirtingumas širdies ir kraujagyslių ligomis tiek Lietuvoje, tiek Prienų r. savivaldybėje didėja jau ne pirmi metai iš eilės. Prienų r. savivaldybės mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis 2017 m. siekė 1152,7/100 000 gyv. ir ne pirmus metus viršija Lietuvos vidurkį (žr. 1 paveikslą).
1 pav. Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų 100 000 gyv. Prienų r. sav. ir Lietuvoje 2010-2017 m.
Analizuojant mirtingumą tarp vyrų ir moterų, pastebima, kad moterų mirtingumas nuo 2010 m. linkęs didėti. Pagal lytį šis rodiklis 2017 m. didesnis moterų tarpe (1493,7 atv./100 000 gyv.), nei vyrų (772,81 atv./100 000 gyv.) (žr. 2 paveikslą).
2 pav. Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų pagal lytį 100 000 gyv. Prienų r. sav. 2010-2017 m.
Mirtingumas tarp miesto ir kaimo gyventojų yra panašus, tačiau miesto gyventojų pastaruosius keletą metų linkęs didėti. 2017 m. didesnis mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų buvo tarp miesto gyventojų (1369,86 atv./100 000 gyv.), nei kaimo (1027,9 atv./100 000 gyv.) (žr. 3 paveikslą).
3 pav. Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų pagal gyvenamą vietą 100 000 gyv. Prienų r. sav. 2010-2017 m.
Nuo 2015 m. stebima mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklio mažėjimo tendencija, tačiau šis rodiklis išlieka vis dar viena iš pirmaujančių mirties priežasčių tiek Lietuvoje, tiek ir Prienų r. savivaldybėje. Stebint nuo 2015 m. mažėjančią šio rodiklio pasireiškimo dinamiką, tikimasi, jog imantis priemonių šis rodiklis iš prasčiausios (raudonosios) zonos pateks į patenkinamą (geltonąją) zoną. Visuomenės sveikatos specialistai ragina visus žmones išnaudoti visas galimybes nemokamai pasitikrinti sveikatą.