Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas informuoja, kad 1-osios metų savaitės duomenimis sergamumas gripu ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Kauno apskrityje siekia 26,6 atvejus 10 000 gyventojų per savaitę. Didžiausias sergamumas registruotas Raseinių rajone – 32,3 atvejai 10 000 gyventojų per savaitę.
Per savaitę bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Kaune ir Kauno apskrities teritorijose padidėjo 10 proc., užregistruota 6 gripo atvejai. Vaikai sudaro 23 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI. Kauno apskrities ligoninėse asmenų, 1-ąją savaitę hospitalizuotų dėl gripo, nebuvo.
Lentelė. Sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje 2020/21 m. 53–1-ąją metų savaitę
|
NVSC aptarnaujamos teritorijos savivaldybės |
53 sav. (gruodžio 28–sausio 3 d.) |
1 sav. (sausio 4-10 d.) |
|||||
|
Gripo atvejų sk. |
Gripo ir ŪVKTI atvejų sk. |
Rodiklis 10 tūkst. gyventojų per savaitę |
Gripo atvejų sk. |
Gripo ir ŪVKTI atvejų sk. |
Rodiklis 10 tūkst. gyventojų per savaitę |
||
|
Kauno miesto |
6 |
703 |
24,0 |
4 |
887 |
30,3 |
|
|
Kauno rajono |
2 |
160 |
16,7 |
0 |
128 |
13,4 |
|
|
Kėdainių rajono |
0 |
79 |
17,5 |
0 |
118 |
26,2 |
|
|
Jonavos rajono |
0 |
144 |
35,2 |
0 |
113 |
27,6 |
|
|
Kaišiadorių rajono |
2 |
89 |
30,3 |
2 |
83 |
28,3 |
|
|
Prienų rajono |
0 |
84 |
32,8 |
0 |
69 |
27,0 |
|
|
Birštono |
0 |
7 |
17,4 |
0 |
1 |
2,5 |
|
|
Raseinių rajono |
0 |
96 |
31,0 |
0 |
100 |
32,3 |
|
|
Iš viso: |
10 |
1362 |
24,1 |
6 |
1499 |
26,6 |
|
Lyginant su ankstesniųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje yra mažesnis. Pernai 1-ąją metų savaitę Kauno apskrityje sergamumo rodiklis siekė 45,8 atvejus 10 000 gyventojų per savaitę. Buvo užregistruota 70 gripo atvejų. Vaikai sudarė 46 proc. visų sergančiųjų gripu ir ŪVKTI.
Gripo virusas, skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, dažniausiai sukelia pneumoniją, bronchitą, ausų uždegimą, sinusitą, gali sukelti širdies pažeidimus. Galimos gripo komplikacijos yra miokarditas ir perikarditas. Sergant gripu, gali paūmėti lėtinės kvėpavimo takų ligos, lėtinės širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, gali įvykti infarktas, insultas. Sveikiems ir nesergantiems gretutinėmis ligomis asmenims gripas po ūminio periodo baigiasi be pakitimų, tačiau komplikacijų atvejais liga užsitęsia, gali pasireikšti įvairių organų pažeidimai. Gripo komplikacijos gresia 50 proc. gripu susirgusių vyresnio amžiaus žmonėms.
Geriausia pasiskiepyti prieš prasidedant gripo sezonui, tačiau net ir sausio-vasario mėnesiais skiepytis nėra vėlu, nes gripo sezonas tęsiasi nuo spalio iki gegužės mėnesio, o gripo epidemijos registruojamos dažniausiai vasario-kovo mėnesiais. Pakankamo antikūnų titro organizme susidarymui reikalingas maždaug dviejų savaičių laikotarpis.
Nuo 2007–2008 m. gripo sezono Lietuvoje visi gripo rizikos grupėms priklausantys asmenys turi galimybę pasiskiepyti nuo sezoninio gripo nemokamai, kai už skiepijimus apmokama valstybės lėšomis. Rizikos grupėms priskiriami 65 m. ir vyresni asmenys; nėščiosios; asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose; asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais (taip pat ir vaikai); sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, odontologai.
Visais atvejais dėl sezoninio gripo skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Kontaktai žiniasklaidai
Kristina Mikalauskienė
Tel. 8 37 33 16 84; 867653401
El. p. kristina.mikalauskiene@nvsc.lt