Lapkričio 18 d., Europoje jau tryliktą kartą buvo minima Europos supratimo apie antibiotikus diena, o pasaulyje šeštą kartą – Pasaulio supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitė. Šių iniciatyvų tikslas – didinti suvokimą apie antimikrobinį atsparumą ir skatinti visuomenę, sveikatos priežiūros darbuotojus ir politikos formuotojus, taikant gerąją praktiką, išvengti tolesnio antimikrobinio atsparumo atsiradimo ir plitimo.
Šiemet supratimo apie antibiotikus iniciatyvos minimos COVID-19 pandemijos metu, todėl svarbu sutelkti dėmesį į tai, kad esama padėtis dar labiau nepablogintų antimikrobinio atsparumo situacijos. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) siūlymu, nuo šiemet kiekvienais metais lapkričio 18–24 dienomis vyks „Supratimo apie antimikrobines medžiagas“ savaitė. Šių metų savaitės šūkis „Antimikrobinės medžiagos: elkitės atsakingai“, o sveikatos priežiūros sektoriui skirta tema „Vieningai išsaugoti antimikrobines medžiagas“.
Kas yra atsparumas antimikrobinėms medžiagoms?
Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms atsiranda, kai bakterijos, virusai, grybeliai ir parazitai laikui bėgant pasikeičia ir nebereaguoja į vaistus, todėl tampa sunkiau gydyti jų sukeltas įprastas infekcijas, daugėja sunkių ligų, didėja infekcijų plitimo ir mirties rizika.
Antimikrobinių vaistų sąvoka apima ne tik antibiotikus, bet ir antivirusinius, priešgrybelinius ir antiparazitinius preparatus, kurie yra reikalingi žmonių bei gyvūnų infekcijų gydymui bei taip pat naudojami prieš augalų infekcijas.
COVID-19 liga nėra gydoma antibiotikais
COVID-19 liga nėra gydoma antibiotikais, pabrėžia PSO. Pasak PSO, netinkamas antibiotikų vartojimas per COVID-19 pandemiją gali sukelti spartesnį antimikrobinio atsparumo atsiradimą ir plitimą. COVID-19 ligą sukelia virusai, o ne bakterijos, todėl antibiotikai neturėtų būti naudojami virusinių infekcijų prevencijai ar gydymui, nebent yra bakterinės infekcijos indikacijų, kurias nustato gydytojai.
Kiekvienas galime prisidėti prie antimikrobinio atsparumo mažinimo:
- Prieš vartojant antibiotikus, būtina kreiptis į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir laikytis gydytojo rekomendacijų.
- Vartoti tik gydytojo skirtus antibiotikus. Antibiotikai praranda savo veiksmingumą, kadangi bakterijos tampa atsparios antimikrobiniam gydymui, todėl juos vartoti galima tik pagal gydytojo rekomendacijas.
- Nesidalinti antibiotikais su kitais žmonėmis. Jei antibiotikų suvartojimo apimtys išliks tokios pačios, Europos gyventojai gali vėl grįžti į laikus, kai nebuvo antibiotikų ir kai bakterijų sukeltos infekcijos būdavo dažna mirties priežastis.
- Antibiotikus būtina vartoti teisingai ir tik tada, kai reikia (laikantis gydytojo rekomendacijų). Visuomet būtina suvartoti visą gydytojo paskirtą antibiotikų kursą, net ir pasijutus geriau, nesustoti vartoti antibiotikų.
- Nevartoti „likučių“ – t. y. antibiotikų, likusių po praėjusio gydymo.
- Laikytis asmens higienos rekomendacijų – nuolat plauti rankas, siekiant apsisaugoti nuo infekcijų.
- Skiepai – veiksmingiausia apsauga nuo infekcinių ligų, todėl rekomenduojama pasiskiepyti ir tokiu būdu sumažinti riziką susirgti tam tikromis.
- Būtina nepamiršti, kad antibiotikai yra veiksmingi tik gydant bakterijų sukeltas infekcijas, jie neveikia infekcijų, kurias sukelia virusai (pavyzdžiui, peršalimo, koronaviruso ar gripo).
- Vartojant antibiotikus, bakterijos gali tapti atsparios gydymui antibiotikais, nužudyti gerąsias bakterijas ir sukelti šalutinius poveikius, tokius kaip viduriavimas.