Antibakteriniai vaistai buvo sukurti bakterijų sukeltoms ligoms gydyti, tačiau visame pasaulyje pastebima tendencija, kad šie vaistai vartojami netinkamai – per dažnai, neištyrus negalavimų priežasčių ir pan. Dėl tokio vartojimo bakterijos tampa atsparios vaistams ir kyla grėsmė, kad greitai nebebus priemonių paprasčiausioms infekcijoms gydyti.
Antibiotikai – tik bakterijų sukeltų infekcijų gydymui
Esant šaltajam metų laikui ir gripo sezonui, daugėja peršalimo simptomais besiskundžiančių asmenų, padažnėja ir antibiotikų suvartojimas. Todėl labai svarbu nepamiršti:
- antibiotikus gali paskirti tik gydytojas ir reikia juos vartoti taip, kaip nurodė, net jeigu pasijutote geriau, negalima nutraukti antibiotikų vartojimo;
- antibiotikai gydo tik bakterijų sukeltas infekcijas, gripo ir peršalimo antibiotikai neveikia;
- negalima pasilikti antibiotikų atsargai ir dalintis jų likučiais su šeimos nariais, draugais;
- nenaudoti antibiotikų savarankiškai.
Kaip dar galima mažinti antimikrobinį atsparumą?
Situacija, kai vaistai nebeveikia bakterijų, vadinama antimikrobiniu atsparumu. Tai yra labai pavojinga, nes tampa sunku išgydyti iki šiol sėkmingai vaistais įveikiamas ligas. Todėl medikai ragina mažinti bakterijų atsparumą vaistams. Tinkamas antibiotikų vartojimas yra labai svarbi priemonė, tačiau yra ir kitų būdų, kuriais kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie šių vaistų veiksmingumo išsaugojimo:
- plaukime rankas ir neleiskime plisti ligų sukėlėjams;
- tinkamai ruoškime maistą ir užtikrinkime jo saugą;
- laikykimės kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo;
- susirgę, laikykimės gydytojų nurodymų (jeigu nurodė, likime namuose, vaistus vartokime taip kaip nurodė gydytojas);
- venkime nesaugių lytinių santykių;
- laiku skiepykimės nuo užkrečiamųjų ligų.
Antibakterinius vaistus sukūrė medicinos mokslo atstovai, tačiau jų veiksmingumo išsaugojimas – mūsų visų rankose. Saugokime savo ir artimųjų sveikatą, o vaistus vartokime atsakingai.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie
Sveikatos apsaugos ministerijos informacija