Kiekvienais metais, paspaudus šaltukui ir pasnigus, žmonių tyko pavojus paslydus ir nukritus – susižaloti. Dėl permainingų orų susidaro pavojingos sąlygos keliuose, šaligatviuose ir pėsčiųjų takuose. Tai padidina traumų riziką, todėl rekomenduojama būti ypač atsargiems. Dažniausios žiemos traumos: galvos, nugaros sužalojimai, čiurnos, raumenų, sąnarių raiščių patempimai, kaulų lūžiai, išnirimai, riešo ir alkūnės traumos. Paslystama dėl nepakankamos trinties ar sukibimo jėgos tarp pėdos ir kelio dangos, kai paviršiai yra šlapi, padengti ledu, o avalynės protektorius prastos kokybės, nusidėvėjęs ar netinkamas.
Taigi, keletas patarimų, kaip išvengti traumų:
- einant neskubėkite, iš namų išeikite 15-20 minučių anksčiau, kad būtų galima pasirinkti ilgesnį, bet mažiau slidų kelią;
- drėgni paviršiai kelia didelę traumų tikimybę. Prilipęs prie batų padų sniegas, įėjus į patalpą, sudaro slidų tirpstančio sniego sluoksnį. Būtina labai gerai nusivalyti batų padus prieš įeinant į patalpas;
- avalynė žiemą turėtų būti neslidžiu padu. Esant galimybei dėti apkaustus ant batų pado, kurie maksimaliai sumažina kritimo riziką. Nepatartina avėti aukštakulnių;
- eidami slidžiu paviršiumi, nelaikykite rankų kišenėse, tai padės išlaikyti pusiausvyrą. Pasistenkite sulėtinti, sumažinti žingsnius, neskubėkite, labai atsargiai lipkite laiptais, leiskitės į nuokalnę, laikykitės už turėklų. Koją statykite pilna pėda. Eikite lengvai palinkę į priekį, tai padės apsaugoti galvą paslydus. Patartina slidžiu paviršiumi čiuožti;
- pasistenkite nenešti daug daiktų, tai gali sutrukdyti išlaikyti pusiausvyrą. Stebėkite kliūtis. Iš namų išeikite truputį anksčiau, kad nereiktų skubėti;
- geriau eikite sniegu, o ne slidžiais šaligatviais;
- tamsiuoju paros metu būtinai dėvėkite atšvaitus. Juos seginčius pėsčiuosius vairuotojai pastebi anksčiau. Tai labai svarbu, kadangi slidžiose gatvėse automobilio stabdymo kelias daug ilgesnis;
- jeigu visgi paslydote ir krentate, reikia mokėti kristi taisyklingai. Patariama atsipalaiduoti, kadangi tuomet raumenys neįtempti ir kritimo smūgis švelnesnis;
- viena efektyviausių griuvimų profilaktikos priemonių – pusiausvyrą gerinantys pratimai, todėl labai svarbu reguliariai mankštintis.
Pirmoji pagalba įvykus traumai:
- jeigu įtariate kaulų ir minkštųjų audinių sužalojimą, suteikite nukentėjusiam žmogui patogią padėtį, imobilizuokite galūnę ir šaldykite šaltu kompresu;
- imobilizuodami stenkitės nejudinti sužalotos vietos. Sužalota galūnė imobilizuojama tokioje padėtyje, kokioje buvo rasta, įtveriami abipus lūžio esantys sąnariai.
- sužeista vieta šaldoma siekiant sumažinti patinimą, skausmą. Nedėkite ledo maišelio tiesiai ant odos ar žaizdos. Įvyniokite į rankšluostį ar kitą audinį, kad nenušaltų oda. Nelaikykite ledo maišelio ilgiau kaip 20 minučių;
- jeigu galima, pakelkite sužalotą kūno dalį aukščiau širdies lygio – taip sumažinsite kraujo pritekėjimą į pažeistą vietą. Nekelkite lūžusios galūnės, jei keliant nukentėjusiajam skauda;
- venkite judesių ar bet kokio aktyvumo, kuris sukeltų skausmą;
- padėkite nukentėjusiam žmogui surasti patogią kūno padėtį. Stebėkite sąmonę, kvėpavimą;
- jeigu įtariate, kad gali būti sužalota galva, kaklas ar nugara, nejudinkite nukentėjusiojo. Nepalikite nukentėjusiojo be priežiūros, kvieskite greitąją medicinos pagalbą;
- dažniausiai tik medikai gali atskirti lūžimą, išnirimą, panirimą, patempimą ar sunkią galvos traumą. Teikiant pirmąją pagalbą pagrindinis tikslas – apsaugoti nuo tolesnio sužalojimo ir kreiptis į medikus.
Mėgaukimės žiema, tačiau nepamirškime tykančių pavojų!