VĖJARAUPIAI

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Prienų skyriaus specialistai informuoja, kad 2017 m. stipriai išaugo sergamumas vėjaraupiais. Registruota 250 atvejų, iš kurių 154 Prienų rajono ir  96 Birštono sav.

Daugiausiai sirgo vaikai, lankantys ikimokyklines ugdymo įstaigas (54 proc.), mokiniai (34 proc). Vėjaraupių protrūkiai buvo užregistruoti aštuoniose Prienų rajono vaikų ugdymo įstaigose, bei visose trijose Birštono savivaldybės vaikų ugdymo įstaigose. Tuo tarpu sergamumas vėjaraupiais suaugusiųjų tarpe sudarė 5 proc. (11 atvejų). Užsikrėtimo priežastis – kontaktas su sergančiais vaikais namuose ar darbo vietoje.

Šiais metais per du mėnesius vėjaraupiais jau sirgo 52 asmenys.

Vėjaraupiai paplitę visame pasaulyje. Šia liga perserga beveik visi žmonės (apie 90 proc.). Pusė persirgusiųjų 5–9 metų vaikai, rečiau serga 1–4 metų ir 10–14 metų vaikai, dar 5 proc. perserga ankstyvojoje jaunystėje.

Vėjaraupiai – viena labiausiai užkrečiamųjų infekcinių ligų. Imlių žmonių užsikrėtimo rizika yra 80–90 proc. Vėjaraupių sukėlėjas – Varicella zoster virusas (VZV). Tai Herpes viridae šeimos virusas, patogeniškas tik žmogui.

Vėjaraupiai – tai ūminė virusinė liga, kurios svarbiausias klinikinis požymis – pūslelinis bėrimas. Tai ovalios ar apvalios formos 5 – 10 mm raudonos dėmelės, kurių centre papulė užpildyta skaidraus turinio, kuri ilgainiui virsta šašais. Pirmieji bėrimo elementai atsiranda ant krūtinės, nugaros rankų, vėliau išplinta po visą kūną. Ligos metu pasireiškia karščiavimas, bendra organizmo intokcikacija. Persirgusiems vėjaraupiais susidaro patvarus, ilgalaikis imunitetas. Pakartotinai sergama retai (ne daugiau kaip 2–3 proc. atvejų). Kartais virusas gali išlikti organizme (latentinė infekcija), o jai aktyvavusis (dažniausiai vyresniame amžiuje) išsivysto juostinė pūslelinė.

Infekcijos šaltinis – vėjaraupiais sergantis žmogus. Vėjaraupių inkubacinis laikotarpis – 11–21 diena (dažniausiai – 14–17 dienų). Užsikrėtusysis VZV pavojingas aplinkiniams tampa paskutinėmis inkubacinio laikotarpio dienomis. Pirmieji ligos simptomai pasireiškia praėjus 2 – 3 savaitėms po užsikrėtimo. Užkrečiamasis laikotarpis trunka 5 dienas (dažniausiai 1–2 dienas) iki ir 5 dienas po išbėrimų atsiradimo (iki odos pasidengimo šašais). Vėjaraupiais galima užsikrėsti nuo sergančiojo juostine pūsleline ir atvirkščiai. Dažniausios vėjaraupių komplikacijos yra virusinė ir bakterinė pneumonija, encefalitas. Komplikacijų rizika suaugusiesiems, sergantiems vėjaraupiais, yra daug kartų didesnė nei vaikams. Susirgus nėštumo metu, galimi pažeidimai kūdikiui, persileidimai.

Profilaktika

Nespecifinės priemonės: ligonio izoliavimas, aplinkos valymas (drėgnu būdu), patalpų vėdinimas, kolektyvus lankančių vaikų tėvų informavimas. Ligonis izoliuojamas 10 d. Vaikams neleidžiama lankytis ugdymo įstaigose ir kt. viešose vietose tol, kol pūslelių vietoje nesusidaro šašas. Sirgę vėjaraupiais vaikai, grįžti į kolektyvą gali tik gydytojo sprendimu, pateikę ugdymo įstaigai gydytojo išduotą pažymą.

Specifinės profilaktikos priemonės – skiepai. Rekomenduojama skiepyti visus anksčiau nesirgusius vaikus vyresnius nei 9 mėn. amžiaus, ypač vaikus lankančius darželius ir mokyklas, sergančius lėtinėmis ligomis, su nusilpusia imunine sistema; suaugusiuosius, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais bei kitus asmenis, turinčius didelę kontakto su šia infekcija riziką, t.y. darželio personalą, moteris, planuojančias nėštumą, medicinos personalą, asmenis su nusilpusia imunine sistema. Vėjaraupių vakcina yra mokama.

 

Vilija Matulevičienė

Prienų skyriaus visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro

prie Sveikatos apsaugos ministerijos

Kauno departamentas

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close