Tvarkydami aplinką neterškime oro

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras praneša, kad, Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – AAA) oro kokybės tyrimų duomenimis, pastarosiomis savaitėmis kietųjų dalelių (KD10) koncentracija kai kurių miestų aplinkos ore buvo padidėjusi, o didžiausiuose miestuose kai kuriomis dienomis viršijo 50 µg/m³ paros ribinę vertę. Daugiausia įtakos oro užterštumo padidėjimui galėjo turėti transporto, pakeltoji tarša bei šiluminės energijos gamybos metu išmetami teršalai. 

 

Aplinkos oro kokybė Lietuvoje 2020 m. – geresnė nei 2019-aisiais

2020 m. daugelis oro kokybės rodiklių buvo geresni nei 2019-aisiais – viena iš geresnės oro kokybės priežasčių buvo sumažėję transporto srautai ir teršalų išmetimas dėl Lietuvoje įvesto karantino. Daugelyje oro kokybės tyrimų vietų sumažėjo kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5 koncentracija, fiksuotos mažesnės benzo(a)pireno ir kitų policiklinių aromatinių angliavandenilių, azoto dioksido, ozono, daugelio sunkiųjų metalų vertės. Tačiau, palyginti su ankstesniais metais, išaugo sieros dioksido ir anglies monoksido koncentracija.

Dažniausiai oro kokybės standartų neatitinkanti kietųjų dalelių koncentracija daugelyje zonos miestų buvo nustatoma šaltuoju metų laiku (sausio–kovo ir spalio–gruodžio mėn.), kai teršalų koncentracijos padidėjimą aplinkos ore daugiausia lėmė šiluminės energijos gamybos metu išmetami teršalai bei teršalų pernaša iš kitų valstybių. Tačiau Šiauliuose ir Kėdainiuose per didelė KD10 koncentracija dažniau buvo nustatoma šiltuoju metų laiku (balandžio–rugsėjo mėn.), kai didelę įtaką oro užterštumo kietosiomis dalelėmis padidėjimui turėjo ne tik transporto tarša, bet ir statybos, pastatų rekonstrukcijos, gatvių remonto darbų metu keliamos dulkės.

Pastarųjų metų oro kokybės tyrimų duomenys rodo, kad daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama toms oro kokybės valdymo priemonėms, kurios leistų efektyviau sumažinti oro užterštumą dėl transporto ir pakeltosios taršos bei kietojo kuro deginimo.

 

Gyventojai prisideda prie oro taršos

Kartais gyventojams trūksta sąmoningumo ir supratimo ir jie patys prisideda prie oro taršos degindami sausą žolę, medžių lapus ar kitas augalinės kilmės atliekas. Be to, gyventojai turėtų neužmiršti, kad ypač pavojinga deginti sukauptas atliekas – cheminėmis medžiagomis apdirbtą medieną (dažytą, impregnuotą), baldų atliekas, padangas, senus drabužius, batus, medžio drožlių plokštes, įvairaus plastiko atliekas, pakuotes, popierių, kartoną, įvairiomis alyvomis užterštas atliekas. Joms degant gali išsiskirti ir labai nuodingų cheminių medžiagų (įskaitant ir sunkiuosius metalus, dioksinus), galinčių turėti įtakos ne tik šalia, bet ir tolėliau gyvenančių žmonių sveikatai.

Primename, kad deginti nenupjautus, nesugrėbtus ar kitaip nesurinktus augalus ar jų dalis, taip pat atliekas draudžiama pagal Aplinkos oro apsaugos įstatymą, išskyrus atvejus, kai tam yra duotas leidimas ir deginimas vykdomas tam skirtuose įrenginiuose. Surinktų augalų ar jų dalių deginimui lauko sąlygomis taikomi aplinkos ministro nustatyti reikalavimai. Už teisės aktuose nustatytų aplinkos oro apsaugos reikalavimų nesilaikymą Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos baudos.

Degant teršiamas aplinkos oras – susidaro ne tik kietosios dalelės, bet ir labai dideli kiekiai nuodingo anglies monoksido, kuris per plaučius patenka į kraujotaką, trukdo deguoniui patekti į organus ir audinius. Lengvai apsinuodijusiam anglies monoksidu žmogui svaigsta galva, jis būna mieguistas, jaučia silpnumą, jį pykina.

Kietosios dalelės patenka į žmogaus organizmą per kvėpavimo takus. Priklausomai nuo koncentracijos, gali sudirginti kvėpavimo takus (peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, apsunksta kvėpavimas), dėl to gali paūmėti lėtinių kvėpavimo takų ligų (ypač bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito ir kt.) bei lėtinių širdies ar kraujagyslių ligų eiga. Ilgalaikis kietųjų dalelių poveikis gali tapti lėtinių negalavimų, ypač apatinių kvėpavimo takų ligų (astmos, bronchito, emfizemos), priežastimi. Gali sukelti lėtinės obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimą, susilpninti vaikų ir suaugusiųjų plaučių funkciją, sutrikdyti širdies veiklą (sukelti širdies priepuolį). Kietosios dalelės absorbuoja aplinkos cheminius bei biologinius teršalus ir perneša juos giliau į kvėpavimo takus, iš kur jie gali patekti į kraują ir audinius, o tai gali sukelti lėtinį apsinuodijimą, alergines organizmo reakcijas.

 

Kaip galime prisidėti prie oro taršos mažinimo?

Oras yra būtinas gyvybei palaikyti. Žengdami net ir mažais žingsneliais galite prisidėti prie pastangų sumažinti oro taršą. Štai keletas paprastų idėjų.

Namuose. Mažinkite energijos vartojimą, rūšiuokite atliekas, užtikrinkite, kad šildymo įranga (katilai, židiniai, krosnys) būtų eksploatuojama tinkamai. Pasodinti lapuočiai prie Jūsų namų sudarys pavėsį vasarą bei praleis šviesą žiemą. Pirkite ekologišką elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, lauko apšvietimui naudokite lempas su judesio davikliais arba specialius šviestuvus su saulės baterijomis, naudokite mažiau karšto vandens; nedeginkite pernykštės žolės, buitinių atliekų, ypač plastiko, gumos savo sode, krosnyje arba kitame šildymo įrenginyje.

Apsiperkant. Pirkite protingai, pirkite naujus buities ir kitus elektros prietaisus, paženklintus „Energy Star“ ženklu. Tai yra aplinkai nekenksmingi gaminiai, pasižymintys energijos vartojimo efektyvumu ir taupum. Įsigykite mažiau aplinką teršiantį automobilį, rinkitės produktus, kurių pakuotės yra nedidelės, vietoje popierinių ir plastikinių maišelių naudokite daugkartinio naudojimo pirkinių krepšius, pirkite vietoje išaugintus produktus (pavyzdžiui, vaisius ir daržoves), kad mažėtų krovinių gabenimo mastas. Dažnai naudojamiems prietaisams pirkite pakartotinai įkraunamus akumuliatorius.

Vairuojant. Planuokite savo keliones (išvykas) automobiliu. Taupykite degalus ir taip sumažinkite oro taršą, rūpinkitės savo transporto priemone – reguliariai tikrinkite oro slėgį padangose, stabdžius, degalų sąnaudas – reguliari priežiūra užtikrina automobilio veikimą ir taupo kurą. Rinkitės ekologišką vairavimo būdą, išjunkite variklį, kai automobilis nejuda, jei įstrigote eismo spūstyje ar stovite ilgiau nei minutę, vairuokite ramiai – staigiai stabdant ar didinant greitį didėja degalų sąnaudos, stenkitės važiuoti pastoviu greičiu – tada išmetamų teršalų emisija yra mažiausia, į trumpas keliones važiuokite su bendrakeleiviais, kai įmanoma, eikite pėsčiomis, važiuokite dviračiu ar viešuoju transportu. Pasiteiraukite savo darbdavio apie lankstaus darbo grafiko ar nuotolinio darbo galimybę.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close