Stipriai atšalus orams nepamirškime tinkamai pasirūpinti savimi!

Žema aplinkos temperatūra vadinama šalčiu. Šalčiai prasideda oro temperatūrai nukritus žemiau 0˚C. Žiemos periodu vidutinė paros temperatūra svyruoja tarp -3˚C ir -10˚C. Ji dažniausiai nepakyla aukščiau 5˚C ir nenukrenta žemiau -20˚C. Tačiau pasitaiko dienų, kai oras atšąla daugiau nei -20˚C, o naktimis net iki -30˚C. Staiga nukritus oro temperatūrai, padaugėja žmonių, nukentėjusių dėl įvairių nušalimų, bendro kūno sušalimo.

Svarbu įsidėmėti, kad vidutinio stiprumo šaltis ir vėjas gali pakenkti labiau nei stiprus šaltis be vėjo. Pučiant stipriam vėjui, šalčio poveikis sustiprėja ir žmonės jaučia daug žemesnę oro temperatūrą nei ji yra iš tikrųjų tuo metu.

Sušalimas (hipotermija)

Skiriami keli sušalimo laipsniai:

  • nedidelis (kūno temperatūra nukrenta iki 32°C),
  • vidutinis (kūno temperatūra nukrenta iki 27-28°C),
  • didelis (kūno temperatūra nukrenta žemiau 27°C).

Dažniausiai sušąlama, kai aplinkos temperatūra būna žemesnė nei 0°C, tačiau sušalti galima ir esant teigiamai aplinkos temperatūrai. Neigiamai veikia vėjas, drėgmė. Vandenyje šiluma prarandama 32 kartus greičiau nei ore.

Krentant kūno temperatūrai, žmogus tampa mieguistas, abejingas, jo judesiai sulėtėja, jis tarsi sustingsta. Sumažėjus kūno temperatūrai yra veikiamos smegenys ir žmogus nebegali aiškiai mąstyti bei susivokti aplinkoje. Tai ypač pavojinga vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, nes nesuvokdami, kas vyksta, jie gali priimti neadekvačių sprendimų, pvz. sušalę žmonės dažnai nusprendžia pailsėti prisėsdami ar priguldami lauke. Jų širdies veikla ir kvėpavimas sulėtėja. Sutrikus sąmonei ir kūno temperatūrai nukritus žemiau 30°C, žmogus gali mirti.

Pirmoji pagalba sušalus:

  • nuneškite nukentėjusįjį į šiltą patalpą;
  • nurenkite (pamatuokite kūno temperatūrą, jei ji žemesnė nei 35°C, nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą);
  • pirmiausiai sušildykite centrinę kūno dalį – krūtinę, kaklą, galvą, kirkšnis. Nukentėjusįjį galima šildyti vonioje. Paguldykite į +20°C vandens vonią. Per 10–30 min. vandens temperatūrą kelkite iki +37°C. Jei vonios nėra, dėkite šiltus kompresus ant viso kūno (sudrėkinta drungname vandenyje antklodė ar tvarsčiai keičiama kas 2-3 min.). Ypač gerai sušildo kito, nesušalusio žmogaus, kūno šiluma. Nukentėjusįjį užklokite šilta sausa antklode:
  • jei nukentėjusysis sąmoningas ar sąmonę atgavo, duokite gerti šiltų, saldžių gėrimų (jokiu būdu negirdykite nesąmoningo žmogaus),
  • jei būklė negerėja, kuo greičiau vežkite nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.

Nušalimas

Nušalimas – tai audinių pakenkimas veikiant žemai temperatūrai. Jis priklauso nuo aplinkos temperatūros, drėgmės, vėjuotumo, laiko. Kūną veikiant šalčiui, siaurėja kraujagyslės, blogėja audinių mityba. Dažniausiai nušąla drabužiais nepridengtos kūno vietos: ausys, nosis, skruostai, taip pat gali nukentėti ir akys. Neretai nušąla ir tos kūno vietos, kurių, dėl netinkamos aprangos, būna sutrikusi kraujotaka – kojų ir rankų pirštai, pėdos. Nušalusi vieta praranda jautrumą, pakinta jos spalva. Nušalusi oda parausta, patinsta, pasidaro šiurkšti ir nejautri.

Nušalimo laipsniai:

  • I-asis – nušalusi vieta būna pabalusi, atšildžius lieka rausva dėmelė;
  • II-asis – nušalusi vieta būna pabalusi, atšildžius atsiranda pūslių;
  • III-asis – nušalusi vieta pabalusi, pamėlusi, oda nepaslanki;
  • IV-asis – pažeidžiami gilieji audinių sluoksniai, nušalusios kūno dalys apmiršta, pajuoduoja. Po nušalimo dažnai tenka amputuoti galūnes.

Pirmoji pagalba nušalus:

  • kuo greičiau grįžti į šiltas patalpas;
  • nušalusią kūno dalį atšildykite įmerkdami pažeistą kūno vietą į kambario temperatūros vandenį arba dėkite kambario temperatūros tvarsčius ant nušalusių kūno dalių (pakanka 20–30 minučių). Jei žmogus nušalo galūnes, nepamirškite nuimti žiedus ar laikrodžius, kadangi atšildant nušalusias galūnes, jos tinsta ir papuošalus vėliau gali būti sunku nuimti;
  • duokite gerti šiltų ir saldžių gėrimų;
  • nedaug nušalus, kai arti nėra šiltų patalpų, veidą, nosį, ausis galima šildyti delnais;
  • galima šildyti nušalusią kūno dalį priglaudžiant ją prie šiltos kūno dalies, pvz. pažasties;
  • atšildymą galima užbaigti, kai nušalusių kūno dalių oda suminkštėja ir grįžta jutimai;
  • jei nušalusi vieta neatgauna jautrumo, kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

Svarbu žinoti:

  • jei nukentėjusysis yra sušalęs ir nušalęs, pirmiausiai teikite pagalbą kaip sušalusiam. Nušalusių kūno vietų netrinkite (ypač sniegu), nes tai gali padidinti audinių pažeidimus. Jei šildant atsiranda pūslių, nustokite šildyti. Nušalusią vietą uždenkite steriliu tvarsčiu ir sutvarstykite. Sutvarstytą kūno dalį (jeigu tai įmanoma) susukite į minkštą, storą audinį (pvz., antklodę, megztinį). Malšinkite skausmą. Skubiai vežkite nukentėjusį į artimiausią gydymo įstaigą;
  • draudžiama nušalusias vietas šildyti tiesiogine šiluma (glausti prie radiatorių, guminių šildyklių, merkti į karštą vandenį, šildyti naudojant plaukų džiovintuvą ir pan.), kadangi pažeistų vietų sumažėjęs jautrumas ir jos gali lengvai nudegti.

Patarimai visuomenei, kaip apsaugoti save šaltuoju metų laiku:

  • Patikrinkite, ar jūsų namo šildymo sistema veikia tinkamai. Pagerinkite namo apšiltinimą, sutvarkykite problemines vietas, pro kur šiluma greičiausiai prarandama.
  • Numatykite šildymo alternatyvas (pvz., elektriniai šildytuvai, malkos židiniui) tam atvejui, jei sutriktų pagrindinio šildymo šaltinio veikla.
  • Įvertinkite vandens tiekimo sistemą, apšildykite vamzdžius, kad vanduo vamzdžiuose neužšaltų. Pasirūpinkite geriamojo vandens atsargomis buteliuose.
  • Turėkite negreitai gendančio maisto atsargų namuose, ypatingai jeigu gyvenate užmiestyje ar vienkiemiuose.
  • Turėkite namuose papildomų apklotų, pledų.
  • Pasirūpinkite tinkamais žiemai drabužiais ir avalyne.
  • Tinkamai paruoškite žiemai automobilį.

Esant speigui:

  • Be reikalo neikite iš namų, stenkitės likti patalpose. Jei tai neišvengiama, tinkamai apsirenkite. Lauke stenkitės būti kuo trumpiau.
  • Nesileiskite į kelionę vienas, pakeliui stebėkite vienas kitą. Jei tenka keliauti vienam, informuokite artimuosius, kada turėtumėte pasiekti kelionės tikslą.
  • Patartina pakankamai pavalgyti. Maistas turėtų būti kaloringesnis negu šiltuoju laikotarpiu, kad organizmas sugebėtų pagaminti daugiau energijos. Dažnai gerkite arba valgykite šiltą maistą ir gėrimus, tai padeda palaikyti kūno temperatūrą.
  • Negerkite alkoholio. Pavartojus alkoholio, dėl išsiplėtusių odos kraujagyslių, greičiau prarandama šiluma ir padidėja bendrojo sušalimo rizika. Nepatartina rūkyti. Nikotinas sutrikdo kraujotaką, tuomet padidėja galūnių nušalimo rizika.
  • Neikite į lauką ką tik nusiprausę ar išsimaudę.
  • Prieš einant į lauką (ypač vaikams) veidą ir rankas pasitepkite riebiu kremu, kurio sudėtyje nėra vandens.
  • Pajutus, kad šąla veidas, darykite grimasas, t.y. mankštinkite veido raumenis, judinkite kojų pirštus batų viduje.
  • Venkite didelio fizinio krūvio, neatlikinėkite jokių sunkių darbų šaltyje, ypač jei sergate širdies ligomis ar turite padidėjusį kraujospūdį, nes šaltas oras papildomai apkrauna širdį. Jei privalote dirbti lauke, šiltai apsirenkite ir dirbkite lėtai. Prisiminkite, Jūsų kūnas, siekdamas išsaugoti šilumą, dirba labai sunkiai, todėl neverskite jo dirbti dvigubai.
  • Jeigu tenka ko nors laukti, šaltyje negalima stovėti ar sėdėti ramiai, stenkitės kuo daugiau judėti, mosuoti rankomis, šokinėti.

 

Saugokime savo sveikatą ir nesušalkime!

 

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close