Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM (NVSC) Kauno departamentas informuoja, kad šią savaitę Kauno mieste buvo nustatytas ūmios žarnyno infekcijos protrūkis. Iš sveikatos priežiūros įstaigų buvo gauta informacija apie 2 susietus ūmios žarnyno infekcijos atvejus, įtariant salmoneliozę. Atliekant židinio epidemiologinę diagnostiką išsiaiškinta, kad susirgusių asmenų yra ir daugiau, tačiau medicinos pagalbos nesikreipė. Vertinant epidemiologinę situaciją, galima įtarti, kad tarpusavyje epidemiologiškai susijusių susirgimų atsiradimą ir išplitimą galėjo lemti vienoje iš Kauno kavinių, vakarienės metu, valgytas maistas. NVSC Kauno departamento specialistai židinio epidemiologinę diagnostiką atlieka kartu su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento specialistais.
Salmoneliozė – infekcinė liga, kurią sukelia Salmonella rūšies bakterijos. Pagrindinis salmonelių infekcijos šaltinis yra naminiai bei laukiniai gyvūnai ir paukščiai. Salmonelės į aplinką patenka su šių gyvūnų fekalijomis.
Salmonelės pakankamai atsparios išdžiūvimui, šalčiui, tačiau jautrios aukštos temperatūros poveikiui. Palankiausia temperatūra salmonelėms maiste daugintis yra nuo +20 iki +40 laipsnių, tačiau 80 °C temperatūroje žūva per 10 min.
Ligos simptomai – viduriavimas, karščiavimas, pilvo ir galvos skausmai, kurie dažniausiai pastebimi po 12–72 valandų nuo užsikrėtimo. Liga paprastai trunka 4–7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo, tačiau kai kuriems ligoniams bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus ir tokiu atveju negydant liga progresuoja.
Kaip užsikrečiama salmonelioze?
Dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per gyvūninį maistą: paukštieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną. Nors bakterijos gali būti randamos žalioje mėsoje, paukštienoje, žaliuose kiaušiniuose, nepasterizuotame, nevirintame piene, tačiau, termiškai apdorojant šį maistą, salmonelės žūsta. Į sveiko žmogaus organizmą sukėlėjas patenka per burną su maistu, tačiau taip pat gali patekti ir per nešvarias rankas.
Dažniausi veiksniai, lemiantys užteršto patogeniniais mikroorganizmais maisto tiekimą vartotojui ir sukeliantys žarnyno infekcijų protrūkius:
- Nepakankamas maisto apdorojimas šiluma ir jo kontrolė.
- Maisto produktų laikymo temperatūrinių režimų pažeidimai.
- Neužtikrinamas maisto produktų atsekamumas.
- Panaudoti užteršti komponentai maiste, kurie termiškai neapdorojami.
- Kryžminis maisto užteršimas maisto tvarkymo vietoje, nesilaikant higienos reikalavimų:
- tomis pačiomis svarstyklėmis sveriamos žaliavos ir pagaminti patiekalai;
- nepakankamas maisto tvarkymo inventoriaus ir indų plovimas.
- nepakankamas aplinkos paviršių valymas ir dezinfekcija.
- Maistas paruoštas iš anksto ir netinkamai laikomas.
- Prasti maistą tvarkančių asmenų higienos įgūdžiai.
Gamintojų tiekiama produkcija turėtų būti saugi ir, tik sustiprinus įdiegtas savikontrolės sistemas maisto tvarkymo įmonėse, galima būtų gamybos technologinio proceso metu išvengti gaminių kryžminės taršos bei antrinio užteršimo bei darbuotojams tinkamai laikantis asmens higienos.
Kontaktai žiniasklaidai
Kristina Mikalauskienė
Tel. 8 37 33 16 84; 867653401
El. p. kristina.mikalauskiene@nvsc.lt
Vidaus administravimo skyriaus vyriausioji specialistė, laikinai vykdanti vedėjo funkcijas Kristina Mikalauskienė