Žmogaus imunodeficito viruso (toliau – ŽIV) sukelta liga, besimptomis užlkrėstumas ŽIV, ūminis ŽIV infekcijos sindromas. 2017 m. Kauno apskrityje viso užregistruota 14 naujų ŽIV ligos, besimtomio užkrėstumo ŽIV, ūminio ŽIV infekcijos sindrimo atvejų (sergamumo rodiklis 0,24/10000 gyv.), iš jų Kauno m. užregistruota 7 nauji minėti ŽIV atvejai, tai sudaro 50 proc. visų apskrityje nustatytų naujų atvejų, Kauno r. – 3 atvejai (21,4 proc.), Jonavos – 2 (14,2 proc.) Kėdainių bei Rasenių r. – po vieną (po 7,2 proc.). 2017 m. didžiausias sergamumas ŽIV liga, besimtomio užkrėstumo ŽIV, ūminio ŽIV infekcijos sindrimo atvejai registruoti Jonavos r. (0,47/10000gyv.), mažiausias sergamumas – Kėdainių r. (0,21/10000gyv.). 2017 m. Kauno apskrityje tarp susirgusiųjų ŽIV liga, besimtomio užkrėstumo ŽIV, ūminio ŽIV infekcijos sindrimo asmenų amžiaus vidurkis – 39,7 m., apskritai minėta liga registruota nuo 30 iki 56 metų amžiaus grupėje. 2016 m. Kauno apskrityje užregistruota 20 naujų ŽIV ligos, besimtomio užkrėstumo ŽIV, ūminio ŽIV infekcijos sindrimo atvejų (sergamumo rodiklis 0,35/10000 gyv.), iš jų Kauno m. viso užregistruota 15 naujų minėtų atvejų, tai sudaro 75 proc. visų apskrityje nustatytų naujų atvejų, Kėdainių r. – 2 atvejai (10 proc.), Prienų – 2 (10 proc.) Jonavos r. – 1 atvejis 2016 m. didžiausias sergamumas ŽIV liga, besimtomio užkrėstumo ŽIV, ūminio ŽIV infekcijos sindrimo atvejai registruoti Prienų r. (0,74/10000 gyv.), mažiausias sergamumas – Jonavos r. (0,23/10000 gyv.). (5 proc.). 2016 m. Kauno apskrityje tarp susirgusiųjų ŽIV liga, besimtomio užkrėstumo ŽIV, ūminio ŽIV infekcijos sindrimo asmenų amžiaus vidurkis – 33,4 m., apskritai minėta liga registruota nuo 18 iki 54 metų amžiaus grupėje. 2017 m. užsikrėtusieji ir sergantys ŽIV pagal lytį pasiskirstė sekančiai: 13 vyrai (92,8 proc.), viena moteris (7,2 proc.). Pagal amžiaus grupes didžiausias sergamumas bei užkrėstumas ŽIV 2017 m. bei 2016 m. registruotas amžiaus grupėje nuo 35 iki 44 m. ir sudarė 57,1 proc. (2017 m.) bei 35 proc. (2016 m.). Užsikrėtusieji ir sergantys ŽIV dažniausiai turėjo aukštąjį išsilavinimą – 35,7 proc., 28,6 proc. – vidurinį, 14,3 proc. – pagrindinį, 21,4 proc. – nežinoma. Pagal socialines grupes daugiausiai naujų ŽIV ligos ir užkrėstumo ŽIV infekcija atvejų nustatyta darbininkų, tarp laisvės atėmimo vietose buvusių/esančių asmenų bei nežinoma – po 28,6 proc., tarp tarnautojų – 14,3 proc. ŽIV ligos ir užkrėstumo ŽIV infekcija diagnozė nustatyta: kai ligonis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kreipėsi pats bei laisvės atėmimo vietų ligoninėje tiriant profilaktiškai – po 35,7 proc., stacionare – 21,4 proc., tiriant kaip donorą – 7,2 proc. Pasiskirstymas pagal rizikos grupes: 57,1 proc. – nepriklauso jokiai rizikos grupei, 28,6 proc. – švirkščiamųjų narkotinių medžiagų vartotojai, 14,3 proc. – vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais. Dažniausias galimas ŽIV infekcija užsikrėtimo būdas – vartojant švirkščiamuosius narkotikus – 35,7 proc., heteroseksualinis bei homoseksualinis lytinis kontaktas – po 14,3 proc., 35,7 proc. užsikrėtimo būdas nežinomas. Dažniausiai (71,4 proc.) tariamas ŽIV užsikrėtimo šaltinis nežinomas, 28,6 proc. – atsitiktinis asmuo. Prezervatyvų, kaip apsaugos priemonės nuo lytiškai plintančių infekcijų, naudojimas: nenaudojo 7,2 proc. užsikrėtusiųjų, 21,4 proc. minėtas apsaugos priemones naudojo dažnai, po 14,3, proc. – naudojo retai bei vidutiniškai, 42,8 proc. – nežinoma. 2017 m. buvo registruotas vienas mirties dėl ŽIV infekcijos atvejis Kauno rajono gyventojui.
Sifilis. 2017 m. Kauno apskrityje užregistruoti 27 sifilio atvejai (segamumo rodiklis 0,47/10000 gyv.), iš jų Kauno m. užregistruota daugiausiai -13 sifilio atvejų, t.y. sudaro 48,1 proc. visų apskrityje nustatytų atvejų, Kėdainių r. – 5 atvejai ( 18,5 proc.), Jonavos, Kaišiadorių, Raseinių bei Prienų r. – po du atvejus (po 7,4 proc.), Kauno r. – 1 atvejis (3,7 proc.). 2017 m. didžiausias sergamumas sifiliu registruotas Kėdainių r. (1,05/10000 gyv.), mažiausias – Kauno r. (0,1/10000 gyv.). 2017 m. susirgusiųjų sifiliu Kauno apskrityje amžiaus vidurkis – 39,5 m., apskritai minėta liga registruota nuo 24 iki 59 metų amžiaus grupėje. 2016 m. Kauno apskrityje užregistruoti 24 sifilio atvejai (sergamumo rodiklis 0,41/10000 gyv.), iš jų Kauno m. gyventojams užregistruota 10 atvejų, tai sudaro 41,6 proc. visų apskrityje nustatytų atvejų, Kauno bei Kėdainių r. – po 5 atvejus (po 20,8 proc.), Jonavos r. – 3 atvejai (12,5 proc.), Raseinių r. – 1 atvejis (4,2 proc.). 2016 m. didžiausias sergamumas sifiliu registruotas Kėdainių r. (1,03/10000 gyv.), mažiausias – Raseinių r. (0,29/10000 gyv.). 2016 m. susirgusiųjų sifiliu Kauno apskrityje amžiaus vidurkis – 36,3 m., apskritai minėta liga registruota nuo 19 iki 66 metų amžiaus grupėje. 2017 m. susirgusieji sifiliu pagal lytį pasiskirstė: 16 vyrai (59,3 proc.), 11 moterys (40,7 proc.). Pagal amžiaus grupes didžiausias sergamumas 2017 m. bei 2016 m. registruotas amžiaus grupėje nuo 25 iki 34 m. ir sudarė po 33,3 proc. Susirgusieji sifiliu dažniausiai turėjo pagrindinį bei vidurinį išsilavinimą – po 18,5 proc., aukštąjį – 11,1 proc., pradinį – 3,7 proc., nežinoma – 48,1 proc. Pasiskirstymas pagal socialines grupes: 29,6 proc. – darbininkai, 14,8 proc. – tarnautojai, 3,7 proc. – bedarbiai, 51,8 proc. – nežinoma. 48,1 proc. naujų sifilio atvejų nustatyta asmenis tiriant kaip kraujo ar organų donorus, 40,7 proc. – kai pacientas kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pats, 7,4 proc. – tiriant kontaktinius asmenis, 3,7 proc. – stebint nėščiąsias. Pasiskirstymas pagal rizikos grupes: 40,7 proc. – nepriklauso jokiai rizikos grupei, 11,1 proc. – priklauso nenurodytai rizikos grupei, 7,4 proc. – vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais, 3,7 proc. – laisvės atėmimo vietų gyventojas, nežinoma – 37 proc. Heteroseksualinių lytinių santykių metu sifiliu užsikrėtė 40,7 proc. susirgusių, homoseksualinių – 11,1 proc., 48,1 proc. – nežinoma. Dažniausias žinomas užsikrėtimo šaltinis – sutuoktinis/sugyventinis – 18,5 proc., po 14,8 proc, – pažįstamas bei atsitiktinis asmuo, nežinoma – 51,8 proc. Vertinant rizikingą elgseną prezervatyvų nenaudojo 44,4 proc. užsikrėtusiųjų sifiliu asmenų, retai naudojo 7,4 proc., nežinoma – 48,1 proc. Vaikų tarpe įgimto sifilio atvejų nebuvo registruota. Gonokokinė infekcija (toliau – gonorėja). 2017 m. Kauno apskrityje nustatyta 10 naujų susirgimų gonorėja atvejų (sergamumo rodiklis 0,17/10000 gyv.), iš jų Kauno m. užregistruoti 9 gonokokinės infekcijos atvejai, tai sudaro 90 proc. visų apskrityje nustatytų atvejų, Kėdainių r. – 1 atvejis (10 proc.). 2017 m. didžiausias sergamumas gonorėja registruotas Kauno m. (0,3/10000gyv.), mažiausias – Kėdainių r. (0,2/10000gyv.). 2017 m. susirgusiųjų gonorėja Kauno apskrityje amžiaus vidurkis – 25,8 m., apskritai minėta liga registruota nuo 19 iki 33 metų amžiaus grupėje. 2016 m. Kauno apskrityje nustatyti 25 nauji susirgimų gonorėja atvejai (sergamumo rodiklis 0,43/10000 gyv.), iš jų Kauno m. užregistruota 19 gonokokinės infekcijos atvejų, tai sudaro 76 proc. visų apskrityje nustatytų atvejų, po 3 atvejus – Kauno (12 proc.) bei Raseinių (12 proc.) r. gyventojams. 2016 m. didžiausias sergamumas registruotas Raseinių r. (0,88/10000 gyv.), mažiausias – Kauno r. (0,33/10000 gyv.). 2016 m. Kauno apskrityje susirgusiųjų gonorėja amžiaus vidurkis – 29,4 m., apskritai minėta liga registruota nuo 20 iki 46 m. amžiaus grupėje. 2017 m. susirgusieji gonorėja pagal lytį pasiskirstė: 8 vyrai (80 proc.), 2 moterys (20 proc.). Pagal amžiaus grupes didžiausias sergamumas 2017 m. bei 2016 m. registruotas amžiaus grupėje nuo 25 iki 34 m. ir sudarė 60 proc. (2017 m.) bei 44 proc. (2016 m.). Susirgusieji gonorėja dažniausiai turėjo vidurinį išsilavinimą – 70 proc., pagrindinį – 20 proc., aukštesnįjį – 10 proc. Pasiskirstymas pagal socialines grupes: 70 proc. – darbininkai, po 10 proc. – tarnautojai, studentai, moksleiviai. Pasiskirstymas pagal rizikos grupes: 80 proc. – nepriklauso jokiai rizikos grupei, 10 proc. – priklauso nenurodytai rizikos grupei, nežinoma – 10 proc. Dažniausias žinomas užsikrėtimo šaltinis – pažįstamas asmuo – 70 proc., sutuoktinis/sugyventinis – 20 proc., nežinoma – 10 proc. Vertinant rizikingą elgseną prezervatyvų nenaudojo 40 proc. užsikrėtusiųjų gonorėja asmenų, retai naudojo 40 proc., vidutiniškai dažnai – 10 proc., nežinoma – 10 proc.
Lytiškai santykiaujant plintančios chlamidijų sukeltos ligos (toliau – chlamidiozė). 2017 m. Kauno apskrityje užregistruoti 59 susirgimų chlamidioze atvejai (sergamumo rodiklis 1,04/10000 gyv.), iš jų Kauno m. užregistruota 55 nauji chlamidiozės atvejai, tai sudaro 93,2 proc. visų apskrityje nustatytų naujų atvejų, o Kauno, Kaišiadorių, Raseinių, Jonavos rajonuose užregistruota po 1 atvejį (po 1,7 proc.). 2017 m. didžiausias sergamumas chlamidioze registruotas Kauno m. (1,9/10000 gyv.), mažiausias – Kauno r. (0,1/10000 gyv.) 2017 m. susirgusiųjų chlamidioze Kauno apskrityje amžiaus vidurkis – 29,1 m., apskritai minėta liga registruota nuo 19 iki 56 metų amžiaus grupėje. 2016 m. Kauno apskrityje nustatyti 75 nauji susirgimų chlamidioze atvejai (sergamumo rodiklis 1,3/10000 gyv.), iš jų Kauno m. užregistruota 71 chlamidiozės atvejis, tai sudaro 94,7 proc. visų apskrityje nustatytų naujų atvejų, Raseinių r. – 2 atvejai (2,7 proc.), Kauno bei Kėdainių rajonų – po 1 atvejį (po 1,3 proc.). 2016 m. didžiausias sergamumas registruotas Kauno m. (2,4/10000 gyv.), mažiausias – Kauno r. (0,11/10000 gyv.). 2016 m. susirgusiųjų chlamidioze Kauno apskrityje amžiaus vidurkis – 30,6 m., apskritai minėta liga registruota nuo 17 iki 56 metų amžiaus grupėje. 2017 m. susirgusieji chlamidioze pagal lytį pasiskirstė sekančiai: 32 vyrai (54,2 proc.), 27 moterys (45,8 proc.). Pagal amžiaus grupes didžiausias sergamumas 2017 m. registruotas amžiaus grupėje nuo 18 iki 24 m. ir sudarė 42,4 proc. (2017 m.) bei amžiaus grupėje nuo 25 iki 34 m. ir sudarė 49,3 proc. (2016 m.). Susirgę chlamidioze dažniausiai turėjo vidurinį išsilavinimą – 74,6 proc., 15,2 proc. – aukštąjį, 3,4 proc. – pagrindinį, 6,7 proc. – nežinoma. Pagal socialines grupes daugiausiai chlamidiozės atvejų nustatyta darbininkų tarpe – 57,6 proc., studentų tarpe – 20,3 proc., tarp tarnautojų – 18,6 proc., po 1,7 proc, – tarp bedarbių ir moksleivių. Chlamidiozės diagnozė nustatyta: kai ligonis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kreipėsi pats – 96,6 proc., atliekant profilaktinius tyrimus bei tiriant kontaktinius asmenis – po 1,7 proc. Pasiskirstymas pagal rizikos grupes: 98,3 proc. – nepriklauso jokiai rizikos grupei, 1,7 proc. – priklauso nenustatytai rizikos grupei. Vienintelis galimas užsikrėtimo būdas chlamidioze – heteroseksualinis lytinis kontaktas – 100 proc. Dažniausiai (59,3 proc.) tariamas užsikrėtimo šaltinis pažystamas asmuo, 32,2 proc. – sutuoktinis/sugyventinis. Prezervatyvų, kaip apsaugos priemonės nuo lytiškai plintančių infekcijų, naudojimas: nenaudojo 66,1 proc. užsikrėtusiųjų, retai naudojo – 15,2 proc., minėtas apsaugos priemones naudojo vidutiniškai – 8,4 proc., dažnai – 3,4 proc., 6,8 proc. – nežinoma.
Ūminis virusinis hepatitas B. 2017 m. Kauno apskrityje viso užregistruota 2 susirgimai ūminiu virusiniu hepatitu B atvejai (sergamumo rodiklis 0,03/10000 gyv.), iš jų po vieną susirgimą užregistruota Kauno m. bei Kaišiadorių r. 2017 m. didžiausias sergamumas ūminiu virusiniu hepatitu B registruotas Kaišiadorių r. (0,31/10000 gyv.), mažiausias – Kauno m. (0,03/10000 gyv.). Kauno apskrityje amžiaus vidurkis – 39 m., apskritai minėta liga registruota nuo 28 iki 50 m. amžiaus grupėje. 2016 m. Kauno apskrityje viso nustatyti 6 susirgimai ūminiu virusiniu hepatitu B atvejai (sergamumo rodiklis 0,1/10000 gyv.), iš jų Kauno m. užregistruoti 5 susirgimo atvejai ūminiu virusiniu hepatitu B, tai sudaro 83,3 proc. visų apskrityje nustatytų atvejų, Kaišiadorių r. – 1 atvejis (16,7 proc.). 2016 m. didžiausias sergamumas ūminiu virusiniu hepatitu B registruotas Kaišiaorių r. (0,31/10000 gyv.), mažiausias – Kauno m. (0,16/10000 gyv.). 2016 m. susirgusiųjų Kauno apskrityje amžiaus vidurkis – 42 m., apskritai minėta liga registruota nuo 27 iki 69 m. amžiaus grupėje. 2017 m. sergantieji ūminiu virusiniu hepatitu B pagal lytį pasiskirstė sekančiai: 1 vyras ir 1 moteris, sergamumas pagal amžiaus grupes registruotas amžiaus grupėje nuo 58 iki 34 bei nuo 45 iki 54 m., 2016 m. – didžiausias sergamumas amžiaus grupėje nuo 25 iki 34 m. ir sudarė 50 proc. Pagal socialines grupes: vienas iš susirgusiųjų ūminiu virusiniu hepatitu B priklausė darbininkų, kitas – nežinoma. Visiems diagnozė nustatyta kai ligonis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kreipėsi pats. Dažniausias galimas užsikrėtimo būdas, šaltinis bei vieta – nežinomi. Vienas iš susirgusiųjų asmenų buvo pasiskiepijęs nuo hepatito B, kitas – nežinoma.
Ūminis virusinis hepatitas C. 2017 m. Kauno apskrityje viso užregistruoti 9 ūminio virusinio hepatito C atvejai (sergamumo rodiklis 0,15/10000 gyv.), iš jų Kauno m. užregistruota 4 nauji ŽIV atvejai, tai sudaro 44,4 proc. visų apskrityje nustatytų naujų atvejų, Kauno r. bei Jonavos r. – po 2 atvejus (po 22,2 proc.), Prienų r. – 1 atvejis (11,1 proc.). 2017 m. didžiausias sergamumas ūminiu virusiniu hepatitu C registruotas Kaišiadorių r. (0,65/10000gyv.), mažiausias – Kauno m. (0,13/10000gyv.). 2016 m. didžiausias sergamumas registruotas Kėdainių r. (0,4/10000 gyv.), mažiausias – Kauno m. (0,07/10000 gyv.). 2017 m. susirgusiųjų ūminiu virusiniu hepatitu C Kauno apskrityje amžiaus vidurkis – 43,2 m., apskritai minėta liga registruota nuo 24 iki 63 m. amžiaus grupėje. 2016 m. Kauno apskrityje užregistruoti 5 susirgimų atvejai ūminiu virusiniu hepatitu C (sergamumo rodiklis 0,08/10000 gyv.), iš jų Kauno m. bei Kėdainių r. užregistruota po 2 susirgimo atvejus, tai sudaro po 40 proc. visų apskrityje nustatytų atvejų, Kaišiadorių r. – 1 atvejis (20 proc.). 2016 m. susirgusiųjų ūminiu virusiniu hepatitu C Kauno apskrityje amžiaus vidurkis – 44,6 m., apskritai minėta liga registruota nuo 31 iki 74 metų amžiaus grupėje. 2017 m. susirgusieji ūminiu virusiniu hepatitu C pagal lytį pasiskirstė sekančiai: 6 vyrai (66,6 proc.), 3 moterys (33,3 proc.). Pagal amžiaus grupes didžiausias sergamumas 2017 m. bei 2016 m. registruotas amžiaus grupėje nuo 45 iki 54 m. ir sudarė 33,3 proc. (2017 m.) bei 40 proc. (2016 m.). Pagal socialines grupes daugiausiai ūminio virusinio hepatito C atvejų nustatyta darbininkų, tarnautojų, bedarbių tarpe bei nežinoma – po 22,2 proc., tarp pensininkų – 11,1 proc. Pasiskirstymas pagal rizikos grupes: 44,4 proc. – nepriklauso jokiai rizikos grupei, 55,5 proc. – nežinoma. Dažniausias galimas užsikrėtimo būdas: vartojant švirkščiamuosius narkotikus, heteroseksualinis lytinis kontaktas, invazinės medicininės procedūros – po 11,1 proc., 66,6 proc. – užsikrėtimo būdas nežinomas.Tariamas užsikrėtimo šaltinis nežinomas (100 proc.).
Parengė:
Laima Babenskienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė