Sergamumas Prienų rajone gripu ir ŪVKTI 2019 m. ir 2020 m. 1-16 savaitėmis

Pasaulyje labiausiai paplitusios ūminės respiracinės (kvėpavimo takų) infekcijos. Gripas – tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu bei viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Kasmet 20 % vaikų ir 5 % suaugusiųjų perserga gripu. Ligos svarbą lemia tai, jog ji sukelia sunkias komplikacijas ar net mirtį.

Lietuvoje, gripo sezono metu (įprastai nuo 40-osios iki kitų metų 20-osios kalendorinės savaitės) pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. V-182 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. V-58 „Dėl gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (toliau – ŪVKTI) epidemiologinės priežiūros taisyklių patvirtinimo“ pakeitimą yra vykdoma gripo ir ŪVKTI epidemiologinė priežiūra. Tai būtina, siekiant įvertinti sergamumą gripu ir ŪVKTI, sergamumo dinamiką, nustatyti vyraujančius ir genetiškai naujus gripo virusus, laiku pritaikyti profilaktikos ir kontrolės priemones.

Palyginus 2019 m. ir 2020 m. sergamumą gripu ir ŪVKTI, pagal duomenis matome, jog sergamumas šiais metais maždaug 1,5 karto mažesnis nei buvo 2019 m. Didžiausias sergamumo pikas 2019 m. buvo pasiektas 5-ąją gripo sezono savaitę, o 2020 m. – 6-ąją savaitę. Remiantis statistiniais duomenimis dažniausiai, sergamumas pradeda mažėti apie 7-ąją savaitę, tai yra maždaug 2 arba 3 vasario mėnesio savaitė (1 pav.).

1 pav. Sergamumas gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų skaičius 10 000 gyventojų, Prienų rajone, 2019 m. ir 2020 m. 1-16 savaitėmis gripo sezono laikotarpiu

Gripo virusas gali plisti trimis pagrindiniais būdais: tiesioginiu (kai infekuotas asmuo nusičiaudi kitam tiesiai prie akių, nosies ar burnos), oro lašeliniu ir nuo rankos į burną, nosį ar akis (nuo užterštų paviršių ar tiesiogiai paspaudžiant rankas). Žmogus, užsikrėtęs gripo virusu, suserga per 24–72 val. (vidutiniškai 48 val.). Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.
Pasaulio sveikatos organizacija skiepus pripažįsta kaip veiksmingiausią gripo specifine profilaktikos priemone. Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų. Skiepijimasis būtent tam gripo sezonui skirtomis vakcinomis yra pati veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė. Be skiepų yra ir kitų, nespecifinių gripo profilaktikos metodų: grūdinimasis, maisto produktų, stiprinančių imunitetą, čiaudėjimo higiena, kontaktų ribojimas ir kt. Tačiau nei viena iš šių priemonių neapsaugo nuo konkrečios gripo viruso padermės, cirkuliuojančios esamą sezoną, todėl šios priemonės ir vadinamos nespecifinėmis.

Svarbios nespecifinės profilaktikos priemonės

  • Susirgus rekomenduojama nesigydyti patiems, o kreiptis į savo šeimos gydytoją.
  • Sergančių vaikų neleisti į vaikų kolektyvus bei lankyti sergančių draugų.
  • Gerti daug skysčių, geriau su vitaminu C.
  • Daugiau valgyti vaisių, daržovių.
  • Kuo dažniau plauti rankas, ypač slaugant ligonį ir prieš valgį.
  • Kosint ir čiaudint, patariama užsidengti burną ir nosį vienkartine nosine arba rankove (geriausiai alkūnės linkyje).
  • Dažnai vėdinti bei drėgnu būdu valyti patalpas.
  • Tinkamai rengtis, neperšalti.
  • Aktyviai leisti laisvalaikį.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close