Dabartinis laikotarpis sutampa su gripo sezonu, įprastai trunkančiu nuo 40-osios kalendorinės metų savaitės iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės.
Gripas – tai ūmi virusų sukelta kvėpavimo takų infekcija, pasireiškianti karščiavimu, sausu kosuliu, gerklės, galvos ir raumenų skausmu, nuovargiu ir silpnumu.
2019 m. antrąją savaitę Lietuvoje buvo užregistruoti 1742 gripo ligos atvejai, daugiausiai – Kauno apskrityje (528 ligos atvejai). 2018 m. antrąją savaitę Lietuvoje buvo užregistruota 350 gripo ligos atvejų. Iš turimų duomenų matyti, kad 2019 m. antrąją savaitę sergamumas didesnis 5 kartus. Nuo 2018 m. 40 sav. iki 2019 m. 2 sav. iš viso buvo užregistruota 4120 ligos atvejų, daugiausiai – Kauno apskrityje (1294 ligos atvejai).
Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24–72 val. (vidutiniškai per 48 val.).
| Gripo ir peršalimo skirtumai | ||
| Simptomai | Gripas | Peršalimas |
| Karščiavimas | Yra, temperatūra 38 laipsniai ir daugiau | Nėra arba nežymus |
| Galvos skausmas | Dažnai | Kartais |
| Raumenų skausmas | Beveik visada, dažnai stiprus | Nebūdingas |
| Bendras silpnumas | Dažnai ir didelis | Kartais |
| Sloga, čiaudulys | Kartais | Dažnai |
| Diskomfortas krūtinėje, kosulys | Stiprus | Nestiprus arba vidutinis |
| Pradžia | Staigi (per 12 val.) | Laipsniška |
Kaip užsikrečiama?
- Sergančiam žmogui kosėjant arba čiaudint, lašeliai, kuriuose yra gripo virusas išsisklaido ore. Jie gali išplisti metro atstumu bei užkrėsti šalia esančius žmones, kurie įkvepia šių lašelių. Gripu galima užsikrėsti ir užterštomis rankomis palietus akis, nosį, burną.
- Greičiausiai infekcija plinta prastai vėdinamose uždarose patalpose. Dažniausiai – mokyklose, ligoninėse, prekybos centruose ir kt.
Lyginant 2019 m. ir 2018 m. 1–2 savaičių sergamumą gripu ir ŪVKTI, didesni rodikliai yra šių metų nei praeitų. Bendras rodiklis 2019 m. 1 savaitės didesnis 20,4 atv./10 tūkst. gyventojų, 2 savaitės didesnis 24 atv./10 tūkst. gyventojų (1 pav.)
1 pav. 2018 m. ir 2019 m. 1-2 sav. sergamumas gripu ir ŪVKTI
Kitos visuomenės sveikatos specialistų rekomenduojamos apsaugos priemonės:
- Rankų higiena – pagrindinė nespecifinės profilaktikos priemonė. Plaunant rankas su muilu nuo jų pašalinama beveik 95 proc. žmogui patogeninių mikroorganizmų. Plauti rankas su muilu rekomenduojama reguliariai, bet ypač – nusikosėjus ar nusičiaudėjus.
- Patariama neplautomis rankomis neliesti akių, nosies ar burnos.
- Laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo higienos – užsidengti nosį ir burną, panaudotas nosinaites išmesti tam skirtose vietose.
- Nuolat vėdinti patalpas.
- Pajutus gripo simptomus, patariama neiti į darbą ar ugdymo įstaigą, likti namuose.
- Vengti kontakto su sergančiais asmenimis.
- Nuolat stiprinti savo sveikatą – grūdintis, laikytis sveikos mitybos, fizinio aktyvumo rekomendacijų ir pan.
- Vengti masinių žmonių susibūrimo vietų.
Verta žinoti
Jei gripas laiku nediagnozuojamas ar netinkamai gydomas, virusas nualina organizmą, gali prasidėti mikrobų sukeltos grėsmingos komplikacijos. Tuomet tenka gydytis iki pusantro mėnesio. Dėl gripo komplikacijų dažnai kylantys plaučių uždegimai būna klastingi, sergama labai sunkiai, liga gali baigtis ir mirtimi. Pasitaiko atvejų, kai gripo virusai žaibiškai pažeidžia daugumą organizmo ląstelių. Su tokia infekcija organizmas jau nepajėgia kovoti.