Pernai Europos regione nustatyta beveik 160 tūkst. naujų ŽIV atvejų, artėjant Pasaulinei AIDS dienai, pranešė Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras. Pasak pranešimo, ŽIV perdavimas išlieka didžiausia visuomenės sveikatos problema ir paveikia daugiau nei 2 mln. žmonių Europoje, ypač rytinėje regiono dalyje. Nors epidemijos modeliai ir tendencijos Europos šalyse labai skiriasi, nuolat stebimos bendros didėjančios naujų ŽIV atvejų tendencijos, išskyrus mažėjantį sergamumą ES/EEE šalyse.
Pasaulio sveikatos organizacija bei Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras jungtiniame pranešime ragina skubiai imtis veiksmų šalis (ypač rytinėje Europos dalyje) atnaujinant šalių politinį įsipareigojimą ir plečiant pastangas, kad būtų įgyvendintas Europos ŽIV prevencijos veiksmų planas, skirtas sveikatos sektoriui.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, pernai ES ir EEE šalyse diagnozuoti 25 tūkst. naujų ŽIV atvejų. Tai 15 proc. mažiau nei užpernai. Dominuojantis ŽIV plitimo būdas pernai įvairiose šalyse –skirtingas ir tai iliustruoja ŽIV epidemiologijos įvairovę Europoje. Pasak pranešimo, dažniausias ŽIV perdavimo būdas ES/EEE šalyse buvo per vyrų lytinius santykius su vyrais – beveik keturi iš dešimties visų ES/EEE šalyse registruotų naujų ŽIV atvejų. Tuo tarpu Rytų Europoje dominuojantis ŽIV perdavimo būdas – per švirkščiamųjų narkotikų vartojimą ir heteroseksualius santykius. Lietuvoje pernai daugiausia ŽIV plito per švirkščiamųjų narkotikų vartojimą (daugiausia naujų ŠNV atvejų nustatyta įkalinimo įstaigose).
Didžiausias sergamumo ŽIV rodiklis iš ES/EEE šalių 2017 m. registruotas Latvijoje ir Estijoje – atitinkamai 18.8 ir 16.6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Lietuvoje šis rodiklis – 9.1. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) gydytojos I.Čaplinskienės teigimu, daugiausia šio rodiklio augimą pastaraisiais metais Lietuvoje sąlygojo ŽIV atvejų augimas įkalinimo įstaigose, nepakankamas ŽIV ligos gydymo bei priklausomybių gydymo paslaugų prieinamumas.
Kas antras ŽIV atvejis pernai Europoje, nustatytas vėlyvoje ŽIV infekcijos stadijoje. Sergamumo paskutine ŽIV infekcijos stadija – AIDS – rodiklis 100 tūkst. gyventojų 2017 m. Europoje siekė 2,3 atvejo (Lietuvoje žemesnis -1.9, tačiau aukštesnis nei ES/EEE šalių vidurkis – 0.7). Pasak ULAC gydytojos I.Čaplinskienės, nežiūrint tai, kad teisinių kliūčių gauti ŽIV ligos gydymą šalyje nebėra, didėjantį pastarųjų metų paskutinės ŽIV infekcijos stadijos – AIDS rodiklio – augimą Lietuvoje sąlygojo nepakankamas geografinis ŽIV ligos gydymo prieinamumas (tik penkiuose šalies miestuose yra gydoma ŽIV liga, o užsikrėtusiųjų yra visose savivaldybėse). Kas septintas ŽIV užsikrėtęs žmogus yra miręs nuo įvairių priežasčių, įskaitant AIDS. Pasak gyd. I.Čaplinskienės, dažniausia AIDS indikacinė liga tarp ŽIV užsikrėtusių asmenų Lietuvoje yra tuberkuliozė. Ja pernai susirgo keturi iš dešimties AIDS ligonių.
Naujausiais Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje nustatyti 135 nauji ŽIV infekcijos atvejai (100 vyrų ir 35 moterys). Tai 1,5 karto mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį (210).
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Lietuvoje 94 proc. visų galimai užsikrėtusiųjų ŽIV asmenų žino, jog yra užsikrėtę ŽIV ir tai geriausias rodiklis Europoje. Visgi, apie 300 žmonių Lietuvoje gali nežinoti, jog yra užsikrėtę ŽIV.
Gruodžio -1 ąja (šeštadienį) bus pažymima Pasaulinė AIDS diena, kuri pasaulyje minima jau 30-tą kartą. Šių metų pasaulinės AIDS dienos kampanijos šūkis „Gyvenk pozityviai ̶ žinok savo būklę dėl ŽIV“. Šiuo šūkiu visuomenė raginama atlikti ŽIV tyrimą ir žinoti, ar neserga ŽIV liga.
Didesnę užsikrėtimo ŽIV riziką patiria tie, kurie turi atsitiktinių lytinių partnerių, nesaugių lytinių santykių, vartoja narkotikus.
Daugiau informacijos, skirtos Pasaulinei AIDS dienai, galima rasti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacinėje nuorodoje ČIA.
Daugiau informacijos:
Zigmas Nagys
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras
Švietimo ir komunikacijos skyrius
tel. 85 2300125; mob. 8 684 33174, zigmas@ulac.lt
