LAIKAS TIRTI ŠACHTINIO ŠULINIO GERIAMĄJĮ VANDENĮ

Minint Pasaulinę vandens dieną, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas siekia atkreipti gyventojų dėmesį į vartojamo geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus.

Lietuvoje viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybė yra griežtai reglamentuota ir turi atitikti Lietuvos higienos normoje HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ reglamentuojamas ribines vertes. Geriamojo vandens kokybė yra stebima, atliekami jo laboratoriniai tyrimai.

Gyventojams, geriamuoju vandeniu apsirūpinantiems iš šachtinių šulinių, yra aktuali vandens saugos problema. Šachtinių šulinių vandens kokybė priklauso nuo šulinio įrengimo ir netoli jų vykdomos ūkinės veiklos bei priežiūros. Vanduo į šulinius patenka iš pirmojo nuo žemės paviršiaus neslėginio vandeningojo sluoksnio. Siekiant apsaugoti vandenį nuo taršos 20 m atstumu aplink šachtinį šulinį draudžiama plauti automobilius, girdyti gyvulius, plauti ir skalauti skalbinius, vykdyti kitą veiklą.  Didžiausia problema yra šulinio vandenyje randamas padidėjęs nitritų ir nitratų kiekis. Pagrindiniai vandens užterštumo nitratais šaltiniai yra mineralinės ir organinės azoto turinčios trąšos, tvartai ir lauko tualetai, įrengti arti geriamojo vandens šaltinio. Maistui naudojamame vandenyje nitratų kiekis neturi viršyti 50 mg/l, o nitritų – 0,5 mg/l.

Padidėjęs nitritų ir nitratų kiekis vandenyje ypač pavojingas nėščiosioms bei kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus. Todėl nuo 2011 m. valstybiniu lygiu vykdoma apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostika ir profilaktika. Pagal nustatytą tvarką Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, gavęs iš pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos pranešimą apie nėščiąją ar kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus, kurių maistui naudojamas šachtinio šulinio vanduo, organizuoja šachtinio šulinio vandens cheminį tyrimą azoto grupės junginių – nitritų ir nitratų – kiekiui nustatyti, nurodytų asmenų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Tyrimas yra nemokamas.

2018 metais Kauno apskrityje buvo ištirti 128 šachtinių šulinių geriamojo vandens mėginiai nitritų ir nitratų kiekiui nustatyti. Vandens tyrimai atlikti Kauno mieste ir rajone (30 vnt.), Jonavos rajone (15 vnt.), Kaišiadorių rajone (11 vnt.), Kėdainių rajone (15 vnt.), Prienų rajone (26 vnt.) ir Raseinių rajone (31 vnt.). Nitratų kiekis viršijo leistinas normas 25 tirtuose mėginiuose, o nitritų – viename mėginyje. Didžiausias nitratų kiekis rastas Prienų rajono Veiverių seniūnijoje dviejuose tirtuose šulinių vandenyse (378 mg/l ir 186 mg/l) ir Kėdainių rajono Truskavos seniūnijoje tirtame  šulinio vandenyje (268 mg/l).

Svarbu žinoti, kad nitratai neturi kvapo, yra bespalviai ir beskoniai. Virinant vandenį nitratai nepašalinami, priešingai jų koncentracija vandenyje padidėja, nes virinimo metu vanduo garuoja. Kadangi šachtinių šulinių vanduo lengvai užteršiamas, rekomenduojama ieškoti galimybių jungtis prie centralizuotų vandens tiekimo sistemų.

 

Kontaktai žiniasklaidai

Kristina Mikalauskienė

Tel.: (8 37) 33 16 84, 8 676 53401

El. p. kristina.mikalauskiene@nvsc.lt

 

 

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close