KĄ DARYTI, KAD ŽARNYNO VIRUSAI NEVARGINTŲ

Kasmet į Kauno apskrities medikus dėl žarnyno infekcijų vidutiniškai kreipiasi apie 4000 asmenų. Manoma, kad dar tiek pat žmonių gydosi patys ir į oficialią statistiką nėra įtraukiami.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamento specialistai informuoja, kad virš 60 proc. susirgusiųjų yra nustatomos virusinės žarnyno infekcijos diagnozės, dažniausiai sukeliamos Rota arba Noro virusų.

Kauno apskrityje 2018 metais iš viso diagnozuotos 2425 virusinės žarnyno infekcijos. 2019 metais sausio-vasario mėnesiais virusų sukeltomis žarnyno infekcijomis sirgo 455 asmenys, sergamumo rodiklis 8,1 (10 000 gyventojų), iš jų 74 (rodiklis 0,8) Rota virusinių infekcijų bei 50 (rodiklis 0,9) Noro virusinės infekcijos.

Svarbi informacija apie sukėlėją

Rota viruso sukelta infekcija yra viena dažniausių viduriavimo priežasčių daugelyje pasaulio šalių. Užsikrėtus simptomai pasireiškia 1–4 dienų laikotarpyje, rečiau – po 5–7 dienų, tačiau liga prasideda staiga ir simptomai būna stipriai išreikšti. Šiuo virusu užsikrečia beveik 90 proc. vaikų iki penkerių metų, iš jų apie 80 proc. suserga per pirmuosius trejus gyvenimo metus. Todėl nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. 2 mėn. amžiaus kūdikiai pradėti nemokamai skiepyti nuo rotavirusinės infekcijos. Lietuva tapo 13-ąja Europos šalimi, kuri įtraukė vakciną į Nacionalinį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.

                      Atsparumas

Ūmias žarnyno užkrečiamąsias ligas sukeliantys virusai, esant 4–20 °C temperatūrai, aplinkoje išlieka gyvybingi net keletą mėnesių. Jie yra atsparūs švelniems plovikliams bei muilui, tačiau žūva juos paveikus savo sudėtyje spirito ar chloro turinčiais dezinfekciniais skiediniais arba virinant ligos sukėlėjais užterštus daiktus.

Profilaktika

Atliekant virusinių žarnyno infekcijų židinių epidemiologinę diagnostiką, pastebima, kad susirgimai dažniausiai plinta ne dėl nesaugių maisto produktų, o dėl rankų ar asmens higienos nesilaikymo. Todėl viena pagrindinių nespecifinės profilaktikos priemonių yra rankų higiena.

Rankas reikia plauti visada kai rankos matomai yra nešvarios; kai sugrįžtame į namus po žaidynių lauke, iš darbo, iš prekybos centro, iš vaikų ugdymo įstaigos ir t. t.; prieš maisto gaminimą ir po jo; kiekvieną kartą pasinaudojus tualetu; kiekvieną kartą suteršus rankas ekskretais (išmatomis) ir sekretais (kraujas ir kt.); prieš vaikų maitinimą ir prieš valgį; kiekvieną kartą po nosies valymo, o kosint ar čiaudint, rankos plaunamos kuo dažniau; pakeitus vaikams sauskelnes; po kontakto ar žaidynių su gyvūnais; slaugant ligonius.

Atsiradus pirmiesiems ligos požymiams (pykinimui, vėmimui, viduriavimui bei karščiavimui), rekomenduojama nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.

 

Kontaktai žiniasklaidai

Kristina Mikalauskienė

Tel. 8 37 33 16 84; 867653401

El. p. kristina.mikalauskiene@nvsc.lt

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close