Informacija apie maistą ir mitybą neabejotinai daro įtaką maisto produktų pasirinkimui ir mitybos įpročiams, o tinkamas tokios informacijos pateikimas yra svarbi sveikatą stiprinančio gyvenimo būdo ir saugaus maisto produktų vartojimo užtikrinimo priemonė. Visuotinai pripažįstama, kad maisto ženklinimas gali būti veiksminga informacijos teikimo priemonė, kuria sudaroma galimybė gyventojams rinktis sveikesnius, jų mitybos poreikius atitinkančius produktus. Pagrindinis maisto produktų ženklinimo tikslas – apsaugoti vartotojų sveikatą ir pateikti išsamią ir teisingą informaciją apie maisto produktus.
Maistinės produktų sudėties ženklinimas tapo svarbus ne tik todėl, kad turime teisę žinoti, kas yra mūsų maisto produktuose, bet ir todėl, kad mums padėtų priimti tinkamus mitybos sprendimus, leidžiančius laikytis sveikatai palankesnės mitybos. Renkantis maisto produktus, reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į energinę vertę, bet ypač į tokius sveikatai svarbius mitybos aspektus, kurie daro neigiamą poveikį mūsų sveikatai: cukraus, druskos ar sočiųjų riebalų kiekius.
Teisės aktuose nurodyta, kad produkto sudedamųjų dalių sąrašas turi būti pateikiamas mažėjančia seka. Tai reiškia, kad pirmasis sąraše nurodytas ingredientas sudaro didžiausią produkto dalį, o sudedamosios dalys galinčios sukelti alergija paryškinamos. Kuo maisto produkto sudedamųjų dalių sąrašas trumpesnis, naudoti produktai atpažįstami, tuo dažnu atveju produktas bus naudingesnis ir organizmas tokį produktą geriau įsisavins. Taigi pagrindinė rekomendacija: venkite maisto produktų, kurių sudėtyje yra jums nepažįstamų ingredientų ir kurių sudedamųjų dalių sąrašas labai ilgas.
Maistingumo deklaracija. Tai informacija apie produkto energetinę vertę ir apie maistines medžiagas (baltymus, angliavandenius, riebalus, skaidulines medžiagas, natrį, vitaminus, mineralines medžiagas) ir medžiagas, priklausančias maistinių medžiagų kategorijai. Ženklinant nurodoma energinė vertė (kJ / kcal), baltymai, angliavandeniai, riebalai, skaidulinės medžiagos, natris, cholesterolis (mg), vitaminai ir mineralinės medžiagos (μg ir mg). Informacija nurodoma 100 g arba 100 ml produkto. Dažnai nesusimąstome, kad vartojame per daug cukraus. Cukrus, esantis maisto produktuose, skirstomas į kelias grupes – tai natūralus, pieno ir pridėtinis cukrus. Natūralus cukrus yra neapdorotose vaisių, daržovių ir grūdinių kultūrų ląstelėse. Piene natūraliai yra laktozės ir galaktozės. Rinkdamiesi šiuos produktus, be natūralaus cukraus, gauname ir vertingų medžiagų: mineralų, vitaminų. Pridėtinio cukraus yra ne tik saldumynuose ar saldintuose gėrimuose – jo gali būti įdėta į duoną, sausus pusryčius, pomidorų padažą, konservuotas daržoves ir kt. Pridėtinis cukrus gali būti nurodomas kaip cukrozė, rudasis cukrus, cukranendrių cukrus, medus, kukurūzų sirupas, vaisių sulčių koncentratai, fruktozė, gliukozė, agavų nektaras arba įvairūs kiti nektarai. Produkto maistinė vertė ir cukraus kiekis 100 g produkto taip pat nurodomas etiketėje. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šis skaičius nurodo tiek pridėtinį, tiek natūraliai maiste esantį cukrų. Jeigu bendras cukraus kiekis mažesnis nei 5 g / 100 g produkto – tai mažai cukraus turintis maistas.
Druskos mes suvalgome taip pat per daug – nemažai naudojame gamindami maistą, be to, jos ypač daug yra perkamuose maisto produktuose (pav., 100 gramų juodos duonos turi apie 2-3 gramus druskos, o tai jau sudaro beveik pusę rekomenduojamos dienos normos). Rinkimės maisto produktus, kuriuose druskos kiekis yra iki 1 g, arba dar geriau – iki 0,3 g / 100 g. Siekiant sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką rekomenduojama per parą suvartoti ne daugiau kaip 5–6 g druskos.
Sotieji riebalai dažniausiai yra gyvulinės kilmės riebalai. Pagrindiniai šaltiniai: riebi mėsa, riebūs pieno produktai (sviestas, riebi varškė, sūris, grietinė, grietinėlė). Sotieji riebalai turi sudaryti mažiau kaip 10 proc. paros maisto davinio energijos vertės. Taigi geriau pasirinkime „gerus“ riebalus (mononesočiuosius ir polinesočiuosius riebalus, kurių yra aliejuje, riešutuose, alyvuogėse, avokaduose, žuvyse ir jūros gėrybėse). Sotieji riebalai didina bendrą cholesterolio kiekį, todėl didėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, 2 tipo cukriniu diabetu.
Rinkimės produktus kuriuose gausu skaidulų: daržovės, vaisiai, uogos, pilno grūdo kruopos ir gaminiai iš jų, ankštiniai (pupelės, žirniai, lęšiai, avinžirniai). Per parą žmogui rekomenduojama suvalgyti 25-30 g. maistinių skaidulų. Pirkdami gaminius ieškokite etikečių, pažymėtų „Rakto skylute“ – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įteisinto tarptautinio maisto produktų ženklo, kuriuo žymimi sveikesni, mažiau cukraus, riebalų ir druskos turintys produktai.