Lietuvoje yra vienintelė nuodinga gyvatė – angis. Angis gyvena drėgnuose miškuose, miško aikštelėse, aukštapelkėse, pamiškėse. Mėgsta šiltas ir saulėtas vietas. Miške uogaujant ar grybaujant, reikėtų būti atidesniems – neužlipti ant gyvatės, nekišti rankos po šaknimis, kelmais pamačius gyvatę negaudyti jos. Gyvatė kanda tik gindamasi, jeigu leisime jai ramiai pasišalinti, ji pati nepuls. Karštomis dienomis gyvatės gali atšliaužti į daržus, prie šulinių, namo, tvarto pamatų. Gyvatė dažnai painiojama su bekoju driežu gluodenu ar žalčiu. Žaltys turi geltonus skruostus. O įkandus ropliui jį identifikuoti galima pagal įkandimo žymes. Įkandus žalčiui matysis dantų juosta, panašiai kaip žandikaulis, o į kandus gyvatei matosi tik dvi žymės.
Paciento savijauta po įkandimo priklauso nuo bendros organizmo būklės, amžiaus (jautresni vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės), įkandimo vietos (kuo arčiau galvos ir kaklo, tuo ryškesni bus apsinuodijimo požymiai). Pirmomis valandomis daugeliui pacientų kyla bendroji reakcija: baimė, galvos svaigimas, silpnumas, gali atsirasti vėmimas, viduriavimas, padažnėti širdies ritmas, kristi kraujospūdis. Dažniausiai įgeliamos galūnės, todėl jos ima pamažu tinti, sunkiais atvejais tinimai gali kilti iki liemens, tada visus galūnės audinius apima uždegimas, jie skausmingi, oda patamsėja, prasideda kraujagyslių ir limfagyslių uždegimas.
Pirmoji pagalba:
- Pirmiausia nuraminkite nukentėjusįjį.
- Paskambinkite 112.
- Nuimkite žiedus, laikrodį, apyrankes ar kitus daiktus, kurie tinstant audiniams, gali sutrikdyti kraujotaką.
- Stenkitės kuo mažiau judinti įkąstą galūnę.
- Esant galimybei įkandimo vieta šaldoma, tam galima panaudoti ledą ar šaldytų daržovių maišelį suvyniotą į rankšluostį.
- Stenkitės galūnę laikyti žemiau širdies lygio.
Svarbu:
- Nenaudokite arteriją užspaudžiančių timpų, nesiurbkite (nečiulpkite) gyvatės įkandimo žaizdos, nes siurbimas pašalina tik nedidelį kiekį gyvatės nuodų, neturi klinikinės reikšmės ir gali pasunkinti sužeidimą.
- Nebandykite gaudyti gyvatės, bet įsiminkite jos spalvą ir kaip ji atrodo.
- Stebėkite gyvybinius požymius – sąmonę (ar kalbinamas žmogus atsako) ir kvėpavimą, kol atvyks medikai.
- Jei nukentėjusysis prarado sąmonę, atverkite kvėpavimo takus ir įvertinkite kvėpavimą; jei jis nekvėpuoja pradėkite gaivinimą (30 krūtinės paspaudimų ir 2 įpūtimai).