Arterinio kraujo spaudimo padidėjimas yra vadinamas arterine hipertenzija. Neretai arterinės hipertenzijos simptomai (galvos, širdies skausmai, galvos svaigimas) pasireiškia tik esant labai dideliam arteriniam kraujo spaudimui arba kai pažeidžiami gyvybiškai svarbūs organai – širdis, kraujagyslės, smegenys arba inkstai.
Tam tikras kraujo spaudimo lygmuo yra būtinas žmogaus organų veiklai palaikyti, nes, susitraukiant širdžiai, išstumiamas kraujas nuneša deguonį ir maisto medžiagas į visas kūno dalis ir organus.
Kas sukelia hipertenziją?
Daugumai žmonių hipertenzijos priežastis nėra aiški. Kraujo spaudimas gali didėti dėl kelių veiksnių: susiaurėjusio arterijų spindžio, didesnio nei paprastai kraujo kiekio, pagreitėjusios širdies veiklos, padidėjusios širdies susitraukimo jėgos. Apie dešimtadalį arterinės hipertenzijos atvejų lemia kitos ligos arba būklės, kurias pašalinus išgydoma ir arterinė hipertenzija.
Aukštas arterinis kraujospūdis lemia pasunkėjusį širdies darbą. Jei jis ilgai nekoreguojamas, gali pažeisti ne tik širdį ir kraujagysles, bet ir kitus organus, lemiančius specifinių simptomų atsiradimą.
Pagrindinės arterinės hipertenzijos sukeliamos komplikacijos: insultas, sutrikusi rega, inkstų pažeidimas, miokardo infarktas, širdies nepakankamumas ir kt.
Arterinio kraujo spaudimo klasifikacija
| Kategorija | Sistolinis KS | Diastolinis KS |
| Optimalus | <120 | ir <80 |
| Normalus | 120-129 | ir (ar) 80-84 |
| Aukštas-normalus | 130-139 | ir (ar) 85-89 |
| I laipsnio hipertenzija (lengva) | 140-159 | ir (ar) 90-99 |
| II laipsnio hipertenzija (vidutinė) | 160-179 | ir (ar) 100-109 |
| III laipsnio hipertenzija (sunki) | >180 | ir (ar) >110 |
| Izoliuota sistolinė hipertenzija | >140 | ir <90 |
Ar galima išvengti arterinės hipertenzijos?
Jei jums arterinis kraujo spaudimas yra padidėjęs, galite jį mažinti ar reguliuoti tinkamu gydymu. Jei šiuo metu jūsų kraujospūdis normalus, galite imtis priemonių išvengti hipertenzijos išsivystymo ateityje. Norėdami kontroliuoti ar išvengti hipertenzijos, galite imtis šių priemonių:
- reguliuokite savo kūno svorį, jei turite antsvorį – mažinkite jį, nes svarbus kiekvienas numestas kilogramas;
- reguliariai mankštinkitės – bent 30 min. kasdien tris ar daugiau kartų per savaitę;
- mažinkite suvartojamos druskos kiekį;
- vartokite daugiau vaisių ir daržovių, liesų pieno gaminių, mažiau riebalų;
- vartokite maisto produktų, kuriuose daug kalio – yra duomenų, kad kalis apsaugo nuo hipertenzijos;
- ribokite arba visiškai atsisakykite alkoholio;
- jei gydytojas paskyrė jums antihipertenzinių vaistų, vartokite juos tiksliai pagal nurodymus, kad būtų pasiektas geriausias vaistų veikimo efektas;
- prieš imdamiesi kokių nors veiksmų visada pasikonsultuokite su savo gydytoju.
Ar galima arterinį kraujo spaudimą matuotis namuose?
Kai kuriems žmonėms kraujo spaudimas pakyla vien nuo apsilankymo pas gydytoją. Tai vadinama „baltojo chalato“ sindromu. Tokiu atveju objektyviai vertinti arterinio kraujo spaudimo pokyčius galima būtų pačiam ligoniui kraujospūdį matuojant namuose arba jį reguliariai sekant tam skirtu aparatu 24 valandų laikotarpiu.
Keletas patarimų, kaip taisyklingai pasimatuoti kraujo spaudimą:
- mažiausiai 30 min. iki matavimo negerkite kavos ir nerūkykite;
- jei reikia, prieš matavimą pasinaudokite tualetu;
- dėvėkite laisvus drabužius;
- prieš kraujo spaudimo matavimą ramiai pasėdėkite bent 5 minutes visai ant žemės nuleistomis kojomis ir patogiai atsirėmę;
- manžetė turi būti tinkamo dydžio ir uždėta ant žasto širdies lygyje;
- matuodami kraujo spaudimą nekalbėkite, nesijuokite ir neužsiimkite pašaline veikla;
- matuokite mažiausiai du kartus, tarp matavimų darydami bent 2 minučių pertrauką.
Būkite sveiki!
