Atmintinė tėvams: kaip paruošti vaikus grįžtant ar pradedant lankyti ugdymo įstaigą

Kasmet kiekvieną rugsėjį vaikai iškeliauja į ugdymo įstaigas, kuriems mokykla darželis yra visiška naujiena.  Darželis – ne vien neišvengiama būtinybė, kuri padeda tėvams kurti patogesnį gyvenimą, bet ir ypač naudinga vaiko naujų patirčių vieta. Tai – viena pirmųjų ikimokyklinio amžiaus vaikų socializacijos vietų. Tėvai turėtų įvertinti šią puikią galimybę savo vaikui. Juk jis ikimokyklinio ugdymo įstaigoje sužinos įvairiausių dalykų – socializuosis, patirs įvairių situacijų, ims geriau pažinti pasaulį ir jį suprasti. Rekomenduojama vaiką pradėti vesti į darželį, suėjus 3 metams, tačiau kiekvieni tėveliai skirtingai renkasi kada ateina laikas išleisti vaiką į darželį. Svarbiausia pasirūpinti ir tinkamai paruošti savo vaiką naujiems išbandymas.

Ankstyvojo (iki 3 metų) amžiaus vaiko adaptacija darželyje – tai pakankamai ilgai trunkantis, tėvelių, bei auklėtojų supratingumo ir jautraus reagavimo reikalaujantis, prisitaikymo procesas. Pirmaisiais darželio lankymo mėnesiais vaikas patiria daug pokyčių – tai nauja aplinka, pakitusi dienotvarkė, bei žmonės, kurie supa vaiką didžiąją dienos dalį. Maždaug iki 3 metų mama, bei tėtis vaikams yra nusiraminimo šaltinis, tad normalu, kad atsiskyrę nuo jų, vaikai šiuo laikotarpiu tampa jautrūs, išgyvena tokius jausmus, kaip nerimas, baimė, stresas. Elgesys taip pat pakinta: dažai vaikai būna pikti arba agresyvūs, apatiški arba liūdni, chaotiški arba užsisklendžia savyje. Tokie stiprūs jausmai ir išgyvenimai yra normalūs ir vaiką aplanko, nes dažniausiai tai būna vienas pirmųjų, ilgų išsiskyrimų su mama, bei kitais artimiausiais žmonėmis.

Adaptacija nuo 3 metų  darželyje gali priklausyti nuo įvairių veiksnių: charakterio, tėvų požiūrio, auklėtojos, taip pat ir amžiaus, galima pastebėti, kad vyresniems vaikams atsiskirti nuo tėvų darželyje būna lengviau. Paprastai 3 metų ir vyresni vaikai jau būna susidūrę su atsiskyrimu nuo tėvų, jiems lengviau suprasti, kad tėvai dienos pabaigoje atvyks jų pasiimti, lengviau susidoroti su emocijomis, su kuriomis jie jau yra susidūrę. Taip pat tokio amžiaus vaikai jau būna mažiau priklausomi nuo tėvų ir yra linkę siekti savarankiškumo, o tai rodo, kad vaikai jaučiasi saugiai, todėl jiems lengviau sekasi adaptuotis naujoje aplinkoje. Visgi, net jeigu vaikas yra vyresnis, tai nereiškia, kad adaptacija bus lengva ir pavyks be baimės atsiskirti. Vyresniems vaikams kaip ir mažesniems svarbu, į darželio ritmą įsilieti po truputį, su tėvų pagalba.

 Adaptacijos laikotarpio trukmė yra individuali pagal turimus įgūdžius, patirtį. Vidutiniškai gali trukti nuo 2 iki 6 mėnesių. Pradėjus lankyti darželį vaikas gali pradėti dažniau sirgti. Gali sumažėti apetitas, pablogėti miego kokybė, padidėti jautrumas, atsirasti irzlumas. Vaikas gali laikinai „prarasti“ jau išmoktus įgūdžius.

 

Patarimai tėveliams palengvinantys adaptaciją darželyje:

  • Jei turite galimybę, aplankykite būsimą ugdymo įstaigą su vaiku, dar prieš pradedant ją lankyti, tai padės vaikui pirmomis dienomis jaustis saugiau, nes vieta bus jau pažįstama;
  • Vaidinkite darželio situacijas su žaislais. Žaiskite, kad vaiko žaislas keliauja į darželį, kaip su juo atsisveikina jo “tėveliai”, kaip jam būna smagu darželyje ir kaip smagu žaisliukui po darželio vėl susitikti su “tėveliais”;
  • Jeigu yra galimybė, parodykite nuotraukos iš laikotarpio, kai patys lankėte darželį, paieškoti knygų, kuriose iliustruojama, kaip pasiruošti darželiui, ką vaikai veikia darželyje;
  • Namuose laikykitės dienos režimo, panašaus į darželio. Pastovumas ir pasikartojimas suteikia aiškumo;
  • Grūdinimas – svarbus aspektas. Vaikučio organizmą grūdiname oro, vandens, saulės voniomis, skatinimu aktyviai judėti, vaikščioti basomis.

 

Ruošdami savo vaikus į pirmą klasę jaudulį ir stresą patiria ne tik būsimieji pirmokai bet ir jų tėveliai. Pastangų ir išteklių reikalauja ne tik apsirūpinimas visomis mokyklinėmis priemonėmis: apranga, kuprine, pieštukais ir visais kitais svarbiais reikmenimis. Daugiausia nerimo kelia nežinomybė dėl to, kaip seksis vaikui bendrauti su mokytoja ir bendraklasiais, ar mokės įveikti sunkumus ir nesėkmes, ar mokykla jam bus džiugus ir šviesus gyvenimo tarpsnis.

Išleidžiant vaiką į pirmą klasę labai svarbu,  mokėjimas bendrauti ir bendradarbiauti su kitais žmonėmis. Mokėti pasakyti savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą (adresą). Būti savarankišku (apsirengti, nusirengti, nueiti į tualetą). Mokėti būti ne tik su tėvais, bet ir kitais suaugusiais žmonėmis. Geras savęs vertinimas, jei patiria nesėkmę, bandymas pasiekti tikslą vėl iš naujo. Vaikas turi mokėti išklausyti nurodymus ir pateiktas užduotis atlikti iki galo. Labai svarbu mokėti valdyti savo emocijas, jausti, kada esi piktas. Vaikas turi žinoti nemažai žodžių, papasakoti savo įspūdžius, kurti istorijas. Aiškiai tarti kalbos garsus. Suprasti skaičių sąvokas, daiktų savybes (dydis, svoris, spalva). Įsiminti dainelių žodžius ir eilėraščius. Gali samprotauti, daryti išvadas. Pastebėti daiktų panašumus ir skirtumus. Gali išrūšiuoti daiktus pagal dydį, formą ir spalvą. Skiria garsus ir raides. Gali parašyti savo vardą.

Norint apsaugoti vaikus nuo stipresnių išgyvenimų, galime juos tam paruošti. Pirmiausia – tėveliams reikėtų kalbėtis su vaiku apie mokyklą, nueiti kelis kartus iki savo būsimos mokyklos, pasivaikščioti jos koridoriais, kad vaikui kelias į  mokyklą ir pati mokykla būtų jau pažystama. Jei vaikas susipažins ar jau yra pažystamas su savo mokytoja – dar  geriau, tuomet vaikas jausis saugiau. Labai svarbu neskubant, ramiai supirkti pirmokui visas reikiamas mokyklines priemones, kad jis galėtų jas apžiūrėti namuose, pats jas susidėtų į rašomojo stalo stalčius ar kuprinę. Daug naudos vaikams suteikia išgirsti  pasakojimai, skaitytos knygos apie mokyklą, siužetinių žaidimų žaidimas. Knygų skaitymas, kalbėjimasis, siužetiniai žaidimai skatins vaikų ir tėvų  socialinius bendravimo įgūdžius, gerins vaiko ir tėvų tarpusavio ryšį ugdys vaiko vaizduotę. Kai vaikas pats kuria, jis parodo įvairias savo baimes, perteikia savo emocinę savijautą gali pabūti įvairiose rolėse, išmoksta geriau pajusti ir suprasti kitus įvairiais būdais spęsti kylančias problemas, visa tai vyksta žaidžiant, fantazuojant, kartu ir praktikuojantis, netiesiogiai mokantis. Svarbu įsiklausyti į vaiko išsakytas mintis, klausimus ir baimes, susijusias su mokykla, leisti vaikui išsipasakoti, o paskui drauge aptarti, rasti sprendimo būdus, kaip išvengti realių baimių mokykloje. Dažnai dalis būsimo pirmokų ateina iš darželio jau susidraugavę, pažindami vieni kitus, tačiau reikėtų pakalbėti ir apie tai, kad klasėje bus dar ir nepažįstamų vaikų, kad ir su jais reikės susidraugauti. Gali būti, kad klasėje mokysis ir negalią turintis vaikas, pakalbėti apie pagalbą silpnesniam, apie tai, kad svarbu išklausyti kito vai ko nuomonę, nepertraukinėti kalbančiojo, o susipykus gebėti susitaikyti. Svarbu sukelti vaikui smalsumą kalbant apie būsimas žinias, apie gerų emocijų išgyvenimą patiriant sėkmę.

Naudinga ir prasminga pasakoti istorijas, kuriose kartais ir nepavyksta vaikui, tuomet aptariamos galimybės, kuriomis galima pasinaudoti nesėkmės atveju, pakalbėti apie tai, kad mokykloje yra mokytojų, galinčių tokiais atvejais padėti. Jeigu nenorite nuo  pat pirmųjų klasių pradėti vengti ir išsisukinėti nuo mokyklos, stenkitės atžalų ja negąsdinti ir kalbėti kaip galima pozityviau. Neretai nutinka, kad tėvai, jausdami, jog nesugeba suvaldyti vaikų elgesio, ima grasinti: „Pradėsi eiti į mokyklą, pamatysi, kas ten tau bus, jeigu taip neklausysi“. Arba: „Pasakysiu tavo mokytojai, kaip tu elgiesi“. Natūralu, kad tokiomis situacijomis vaikas mokyklą ima sieti su bausme ir gėda, vieta, kur jam reikia eiti, nes neklauso tėvų ir yra kuo nors netikęs. Tam, kad vaikai norėtų mokytis ir sužinoti ką nors naujo, labai svarbu, jog jiems patiktų mokykla ir jie ten gerai jaustųsi emociškai. Kalbėkite apie mokytojus ir mokyklą pagarbiai, pabrėždami, ką gero ten galima gauti (išmokti naujų dalykų,  susirasti draugų, įdomiai praleisti laiką), artimuosius taip pat paraginkite vaikų akivaizdoje nekalbėti negatyviai nei apie mokytojus, nei apie mokyklą.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close