Lietuvoje odos vėžys kasmet diagnozuojamas apie 1800 žmonių. Daugelio odos vėžio rūšių atsiradimo priežastis – žalingas saulės spindulių poveikis odai. Manoma, kad apie 9 iš 10 nemelanominių vėžių ir 6 iš 10 melanomų sukelia besaikis mėgavimasis saule.
Oda – tai didžiausias mūsų kūno organas, kurio viena iš svarbiausių funkcijų yra organizmo vidinių struktūrų apsauga nuo žalingų aplinkos veiksnių. Oda yra pirmasis barjeras, su kuriuo susiduria mikroorganizmai, saulės UV spinduliai ir kiti kenksmingi išorinės aplinkos faktoriai.
Pagal mirtingumo duomenis nuo odos piktybinių navikų Prienų rajone mirtingumas buvo didesnis lyginant su Kauno apskritimi. Prienų rajone nuo 2011 m. iki 2018 m. padidėjo 1,5 karto (1 pav.). Per šį laikotarpį Prienų rajone nuo odos piktybinių navikų mirė 19 asmenų, o Kauno apskrityje 290 asmenų. Pagal lytį Prienų rajone daugiau mirė vyrų – 12, nei moterų – 7.
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos statistikos duomenų portalas
Visi odos dariniai skirstomi į 3 pagrindines grupes:
- Gėrybinius darinius (karpos, apgamai, odos papilomos, dermatofibromos, seborėjinės keratinozės („senatvinės karpos“) ir kt.
- Ikivėžines būkles (užima tarpinę grandį tarp gėrybinių ir piktybinių odos darinių): aktininės keratozės, atipiniai apgamai;
- Odos vėžį (piktybinius odos navikus): bazalioma, plokščialąstelinė karcinoma, melanoma.
Kas didina riziką susirgti odos vėžiu?
- Saulės spindulių poveikis odai. Ultravioletiniai spinduliai gali paskatinti visų trijų tipų odos vėžio (bazaliomos, plokščialąstelinės karcinomos, melanomos) atsiradimą: ilgalaikis saulės spindulių poveikis arba intensyvios saulės poveikis trumpais periodais, taip pat nudegimai.
- Dirbtinis įdegis. Visų trijų rūšių odos vėžiu labiau rizikuoja susirgti tie žmonės, kurie dažnai lankosi soliariumuose, dirbtinio įdegio salonuose ar naudojasi specialiomis įdegio lempomis.
- Paveldėjimas. Nustatyta, kad asmenys, kurių I-os ar II-os eilės giminių tarpe buvo sergančiųjų piktybiniais odos navikais (ypač melanoma), taip pat turi padidėjusią tikimybę susirgti odos vėžiu.
- Pigmentinis odos tipas (fototipas). Šviesios odos savininkai (Lietuvoje apie 70% žmonių) dažniau linkę susirgti odos vėžiu.
- Jonizuojanti radiacija (pvz., radioterapija) siejama su padidėjusia tikimybe išsivystyti bazaliomai ir plokščialąstelinei karcinomai, ypač tose vietose, kurias papildomai veikia dar ir saulės spinduliai.
- Imunosupresija (dėl ŽIV infekcijos, ilgalaikio kortikosteroidų vartojimo, po organų transplantacijos) apskritai didina tikimybę susirgti bet kurios lokalizacijos vėžiu, ne tik odos.
- Lėtinis uždegimas (nudegimai, lėtinės opos, uždegiminės ligos).
- Kenksmingos aplinkos medžiagos: arsenas, radonas, kitos cheminės medžiagos.
- Tam tikros paveldimos ligos: pigmentinė kseroderma, pūslinė epidermolizė, albinizmas.
- Ikivėžinės odos būklės: aktininė keratozė, atipiniai apgamai.
- Didelis kūno apgamų skaičius (>50 apgamų).
- Nudegimai vaikystėje. Vaikai odos vėžiu serga retai, tačiau manoma, kad asmenys, vaikystėje daug laiko praleidę saulės atokaitoje arba smarkiai nudegę, užaugę yra dažniau linkę sirgti įvairių rūšių odos vėžiu.
- Vyresnis amžius.
Kokių apgamų pokyčių nederėtų ignoruoti?
Pradiniai odos vėžio požymiai yra labai apgaulingi. Atsiradę odos pakitimai būna neskausmingi ir žmogus dažniausiai nekreipia į juos dėmesio. Visgi palaipsniui odos pažeidimas didėja, liga plinta. Reikėtų sunerimti, jeigu apgamas pradėjo intensyviai didėti, keisti spalvą, išryškėja nelygus kraštas, pradeda kraujuoti, atsiranda naujas greitai didėjantis apgamas, paraudimas aplinkui, niežėjimas, dilgčiojimas.
Įgyto pigmentinio apgamo pokyčių vertinimo taisyklė. Jeigu yra trys ar daugiau išvardytų požymių, reikia pasitarti su gydytoju:
Nepiktybinis apgamas:
Simetriškas;
Lygūs kraštai;
Vienspalvis (pigmentas pasiskirstęs tolygiai);
Mažesnis nei 6 mm.
Piktybinis apgamas:
Asimetriškas;
Nelygūs, „išplaukę“ kraštai;
Netolygiai išsidėsčiusi spalvų įvairovė (juodi, pilki atspalviai);
Didesnis nei 6 mm.
Odos vėžio lengviau išvengti negu jį gydyti
Siekiant išvengti odos vėžio, labai svarbi jo prevencija. Reikėtų laikytis tam tikrų rekomendacijų, kurių laikymasis apsaugo odą nuo žalingų UV spindulių poveikio ir mažina tikimybę susirgti odos vėžiu:
- Reguliariai apžiūrėkite savo odą, bent 1 kartą per mėnesį. Net ir neturint nusiskundimų, 1 kartą per metus rekomenduojama profilaktinė gydytojo dermatologo apžiūra.
- Nesinaudokite soliariumu.
- Venkite odos nudegimų.
- Vasarą (šiltuose kraštuose – ištisus metus) stenkitės būti pavėsyje.
- Renkitės tinkamai: ilgų rankovių marškiniai ir kelnės iš lengvo audinio, plačiabrylė skrybėlė, akiniai nuo saulės.
- Naudokite apsauginį kremą nuo saulės.
- Apsauginį kremą nuo saulės naudokite tinkamai: užtepkite pakankamą kremo kiekį.
- Kremu tepkitės kaskart eidami į lauką, net ir esant debesuotai dienai.
- Kremu turi būti išteptos visos saulei atviros kūno vietos.
- Kremas turi atitikti odos tipą: gelio konsistencijos priemonės riebios odos savininkams, o turintiems sausą odą tinka losjonai.
- Pakartotinai pasitepkite kremu kas 2 valandas, po maudynių ar suprakaitavus.
- Vaikų apsauga nuo odos vėžio. Kūdikių ir mažų vaikų oda labai jautri. Visus vaikus, nepriklausomai nuo to, ar jie lengvai įdega, būtina saugoti nuo saulės spindulių. Didžiausia rizika šviesiaplaukiams ir raudonplaukiams, šviesiomis akimis ar strazdanotiems. Kūdikių iki 6 mėnesių nepalikite saulėkaitoje, ypač vidurdienį. Vyresnius nei 6 mėnesių kūdikius reikėtų tepti apsauginiais kremais.
Ankstyva ir savalaikė odos vėžio diagnostika ženkliai sumažina ligos išplitimo riziką ir pagerina išgyvenamumą.