Lietuva patenka į dešimtuką šalių, turinčių blogiausius rodiklius dėl didelio mirčių skaičiaus ir ligų naštos nuo lėtinių ir ūmių ligų, vėžio, kepenų cirozės, taip pat mirčių dėl tyčinių bei netyčinių sužalojimų, susijusių su alkoholio vartojimu. Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitoje ,,Visuomenės sveikatos pasiekimai ir praleistos galimybės“ Lietuva išlikusi viena pirmaujančių Europos regiono valstybių pagal alkoholio suvartojimą. Alkoholis yra slopinanti cheminė medžiaga, mažinanti smegenų darbingumą. Alkoholio poveikis panašus į migdomųjų vaistų, todėl jis gali slopinti savikontrolę bei mažinti gebėjimą atlikti paprastas užduotis.
Alkoholio vartojimas yra opi socialinė ir sveikatos problema. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, aiškiai matyti, jog alkoholio vartojimo problema yra labai rimta, kasmet vis daugiau neblaivių asmenų padaro nusikaltimus. Alkoholio vartojimo sukeliamą žalą patiria ne tik pats geriantysis, bet ir aplink jį esantys, o kartais ir tiesioginio ryšio neturintys, asmenys ar asmenų grupės ir galiausiai visa visuomenė.
Nuolatos ir ilgesnį laiką vartojamas alkoholis labiausiai pažeidžia žmogaus nervų sistemą, nes kiekvienos išgertuvės negrįžtamai pražudo dešimtis tūkstančių smegenų ląstelių – dėl to alkoholikai ir degraduoja. Tarp alkoholį vartojančių asmenų dažnesni kepenų pažeidimai, kepenų cirozė, kasos sutrikimai, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, inkstų, šlapimo takų uždegiminės ligos. Alkoholis nepataisomai suardo endokrininę sistemą, didina diabeto riziką. Silpstantis imunitetas lemia ir didesnį jautrumą infekcijoms. Nėra saugios dozės ar kiekio, bet kokio kiekio alkoholio vartojimas daro žalą – kuo daugiau vartojama, tuo didesnė žala patiriama.
Alkoholio vartojimas didina riziką susirgti mažiausiai 7 rūšių vėžiu:
- Burnos;
- Stemplės;
- Ryklės;
- Gerklų;
- Kepenų;
- Storžarnės (gaubtinės ir tiesiosios)
- Krūties
