Stakliškių gimnazija

 

2024 m. Kovo mėnesio veiklos

Kovo mėnesį vyravo kelios veiklų temos: su ikimokyklinukais, priešmokyklinukais ir pradinukais ragavome daržoves, pratinomės prie naujų skonių, bandėme jas įminti. Taip pat gimnazijoje gražiai paminėta vandens diena, kurios metu mokiniai ragavo prieskoninėmis žolelėmis ir vaisiais pagardintą vandenį. Vyko integruota technologijų pamoka apie saugią darbo vietą, patiriamas traumas, taip pat priminta apie žalingų įpročių negrįžtamą poveikį sveikatai.

Parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Girmantė Mažeikienė

 

2024 m. Praktiniai – teoriniai užsiėmimai „Sveikatinamosios veiklos“

Prienų r. Stakliškių gimnazijoje vykdytos veiklos įvairaus amžiaus ugdytiniams ir moksleiviams sveikatai palankios mitybos, žalingų įpročių ir nelaimingų atsitikimų temomis.

Parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Girmantė Mažeikienė

 

2024 m. Sausio mėnesio sveikatos ugdymas

Prienų r. Stakliškių gimnazijoje sausio mėnesį didžiausias dėmesys skirtas burnos higienos įgūdžių ugdymui. Užsiėmimai pravesti skirtingoms amžiaus grupėms: su ikimokyklinio amžiaus grupės vaikais ragavome maisto produktus, kurie dantukams nėra tokie kenksmingi kaip saldumynai, 2 ir 3 klasių mokiniai vykdė dantų apnašo savikontrolę praktiškai darbuodamiesi su apnašų nustatymo skysčiu ir dantų šepetėliais, o 7 kl. mokiniams priminta teorinė medžiaga apie tinkamą burnos higieną ir priemones saugančias dantis nuo spartaus ėduonies plitimo.

    Taip pat vyko integruotos pamokos šiomis temomis: sveikatai palanki mityba (5 kl.), vaistų pakuotės informacija ir vaistų naudojimas, antibiotikai ir antibakterinis atsparumas bei kraujavimo rūšys (8 kl.), mankšta visam kūnui (2 kl.) ir judrieji žaidimai (5 kl.).

Parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Girmantė Mažeikienė

 

2023 m. Sveikatos ugdymas

Prienų r. Stakliškių gimnazijoje ir ikimokyklinio ugdymo skyriuje Pieštuvėnuose gruodžio mėnesį buvo vykdytos įvairios veiklos. Didžiausias dėmesys teko dantų priežiūrai. Mažiausiems pasakota apie dantukų reikšmę, pateikti linksmi klausimai ir užduotėlės, o atsipalaidavimui – keletas fizinių pratimų. 1 kl. mokiniams priminta, kaip svarbu prižiūrėti dantis po dienos valgymų ir akcentavome, kad ne vien nuo saldumynų genda dantys. Veiklos metu eksperimentavome su mielėmis ir cukrumi, kurios padeda lengviau įsivaizduoti bakterijas ir maisto likučius. 6 ir 8 kl. mokiniai atsakė net į 45 „Kahoot“ paruoštus klausimus apie burnos higieną, dantų pažeidimus ir mitybos ypatumus. Apdovanoti skelbto konkurso “Valgomi portretai” nugalėtojai. Paminėta Pasaulinė AIDS diena su IVg mokiniais. Kam reikalingos emocijos viską puikiai žinojo 5 kl. moksleiviai. 7 kl. mokiniai atsakinėjo į klausimus susijusius su antibiotikų poveikiu žmogaus organizmui. Taip pat labai įdomus ir vertingas buvo pakviesto svečio – paramediko, žinių pasidalinimas su 6-IVg klasių mokiniais.

Parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Girmantė Mažeikienė

 

2023 m. Lapkričio mėnesio veiklos

Prienų r. Stakliškių gimnazijoje vykusios veiklos: penktos klasės mokiniai atsakinėjo į su Kahoot parengtus klausimus apie sveikus dantis ir antibiotikų žalą organizmui. Su trečios klasės mokiniais kalbėjome ir dėmesį skyrėme burnos higienos įgūdžių ugdymui ir bandėme suprasti, kad dantys genda ne tik nuo saldumynų. Taip pat gimnazijos mokiniai buvo pakviesti praktinei – kūrybinei veiklai iš įvairių maisto produktų sukurti „Valgomus portretus“, už kuriuos vėliau balsavo, o daugiausiai simpatijų sulaukę dalyviai buvo apdovanoti visuomenės sveikatos specialistės prizais.

Parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Girmantė Mažeikienė

 

2023 m. Praktiniai užsiėmimai „Asmens higiena“ ir „Pirmoji pagalba“

Spalį didelis dėmesys skirtas asmens higienos įgūdžių formavimui sveikatos išsaugojimui. Rankų higienos tema veiklos vykdytos Prienų r. Stakliškių gimnazijos 1-4 kl. ir ikimokyklinio ugdymo skyriuose – iš viso 8 grupėse. 6 klasės mokiniams priminta apie asmens higienos taisykles paauglystėje.

Prienų r. Stakliškių gimnazijoje vyko integruotos biologijos pamokos su visuomenės sveikatos specialiste 7-12 kl. mokiniams. Kvėpavimo takų temai papildyti, skyrėme daug dėmesio kalbėdami apie dalinį ir visišką užspringimą ir pagalbą žmogui nutikus nelaimei.

Parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Girmantė Mažeikienė

 

2023 m. Praktiniai – teoriniai užsiėmimai „Sveikos mitybos principai“

      Rugsėjį vyko integruotos technologijų pamokos su visuomenės sveikatos specialiste tema: „Sveikos mitybos principai“. Buvo aptarta apie sveikatai palankią mitybą, mitybos režimą, būtinas gauti maisto medžiagas normaliai organizmo veiklai palaikyti bei valgymo sutrikimus“. Akcentuota įvairių kruopų nauda ir pridėtinio cukraus kiekis maisto produktuose. Sveikos mitybos principus apjungia pakankamas išgeriamo vandens kiekis ir kasdieninės fizinės veikos užtikrinimas. Užsiėmimai vyko Prienų r. Stakliškių gimnazijos 5 ir 6 kl. mokiniams.

Parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Girmantė Mažeikienė

 

2023 m. Dantų higienos įgūdžių ugdymas

      Veiklų metu aiškinamės kam reikalingi dantys, kokia jų sandara, palankios sąlygos bakterijoms daugintis. Kalbame apie priemones, reikalingas kasdieninei burnos ertmės priežiūrai palaikyti ir pasekmes prastai prižiūrint dantis. Vyresniems pateikiami klausimai, diskutuojama burnos higienos tema. Retkarčiais praktikuojamės su atsineštais dantų šepetėliais, darome dantų apnašų kontrolę. Dantų apnašų nustatymo skystis apnašas ir maisto likučius nudažo mėlyna spalva, todėl vaikams pasidaro daug aiškiau, kur jos kaupiasi ir jog dantų valymas yra pakankamai sunkus ir atsakingas procesas.

Veiklos vykdytos Prienų r.  Stakliškių gimnazijos 2 klasėje.

Parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Girmantė Mažeikienė

2023 m. Integruotos biologijos pamokos

       Prienų r. Stakliškių gimnazijoje vyko integruotos biologijos pamokos su visuomenės sveikatos specialiste 7-12 kl. mokiniams. Kvėpavimo takų temai papildyti, skyrėme daug dėmesio kalbėdami apie dalinį ir visišką užspringimą ir pagalbą žmogui nutikus nelaimei.

 

Parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Girmantė Mažeikienė

2022 M. Žygis 

Birželio 20-21 d Prienų rajono Stakliškių gimnazijos septintokai, kartu su savo šaunia auklėtoja Rasa ir sveikatos specialiste Aurelija  išsiruošė i žygį prie Verknės.  Laikas buvo praleistas smagiai, sveikai ir naudingai : kaitinomės kubile, maudėmės šaltoje Verknės upėje, žaidėme tinklinį, naktines slėpynes bei susipažinome, kaip suteikti pirmąją pagalbą. Vaikai išbandė akinius, kurie parodo, kaip jaučiasi neblaivus  žmogus.

Parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Aurelija Butkevičienė

2022 M. Sporto šventė mokykloje

Birželio 20 d. Stakliškių gimnazijoje vyko sporto šventė! Sportavom, mankštinomės ir tikrinomės žinias kaip suteikti pirmąją pagalbą, kaip elgtis užspringus ar kaip pagelbėti užspringusiam žmogui.

Smagiai ir turiningai praleistas laikas.

Parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Aurelija Butkevičienė

2021 M. STRAIPSNIS „Onkologinės ligos – viena aktualiausių visuomenės, mokslo ir medicinos problemų“

Vasario mėnesį atkreipiamas pasaulio dėmesys į vėžiu sergančius žmones, vasario 4 d. minima tarptautinė vėžiu sergančiųjų diena, vasario 15 d. –  tarptautinė vėžiu sergančių vaikų diena.

Onkologinės ligos – viena aktualiausių visos visuomenės, mokslo bei medicinos problemų, nes sergamumas bei mirtingumas nuo jų nuolat didėja ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje. Lietuvoje apie 18 tūkstančių suaugusių žmonių kasmet išgirsta vėžio diagnozę. Kalbant apie vaikų vėžį, per metus Lietuvoje atsiranda 80-90 naujų atvejų. Pastarųjų dešimtmečių mokslo pažanga leido išsamiau suprasti vėžio vystymąsi, įdiegti tam tikras efektyvias profilaktikos priemones, sukurti modernių piktybinių navikų tyrimo būdų, kurie padeda nustatyti ankstyvąją ligos stadiją. Sukurta gydymo metodų bei vaistų, leidžiančių efektyviai gydyti sergančiuosius vėžiu, prailginti jų gyvenimo trukmę, pagerinti jų gyvenimo kokybę, ir, jei liga ankstyvos stadijos, pacientą išgydyti. Nepaisant to, vis dar negalima pasakyti, kad vėžys jau pažabotas ar nugalėtas. Vėžys tebėra liga, kuri kasmet pasaulyje nusineša milijonus gyvybių. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis 2005 m. pasaulyje nuo piktybinių navikų mirė 7,6 mln. žmonių. Jei kova su vėžiu netaps nuožmesnė, 2030 m. nuo vėžio mirs apie 13 mln. pasaulio žmonių. Ar yra dar nepanaudotų ar nepakankamai panaudojamų kovos su vėžiu būdų? Ar juos būtų galima panaudoti mūsų šalyje? PSO, remdamasi moksliniais įrodymais teigia, kad daugelio vėžio susirgimų būtų galima visiškai išvengti, daugumą piktybinių navikų aptikti esant ankstyvajai stadijai ir išgydyti, jei vėžio profilaktika, t. y. sveika gyvensena, žmogui nuo mažens taptų gyvenimo būdu, o medicininės profilaktikos priemonės (patikros) būtų vykdomos plačiai apimant tas gyventojų grupes, kurioms jos skirtos. Vėžio profilaktika – tai įvairių priemonių sistema, kuri padeda išvengti ligos. Tai yra esminis kovos su vėžiu būdas. Plačiai ir tinkamai taikant profilaktikos priemones piktybiniais navikais susirgtų apie 50 proc. žmonių mažiau, nei suserga dabar. Tai pasakytina apie tuos piktybinius navikus, kurių rizikos veiksniai (pvz., rūkymas) žinomi ir jų galima išvengti, bei tuos, kuriems užkertamas kelias vystytis nustatant ir išgydant ikinavikinius pokyčius (pvz., gimdos kaklelio). Glaudžiai su vėžio profilaktika susijusi ir ankstyvoji onkologinių ligų diagnostika. Ikiklinikinės ar ankstyvos stadijos navikų gydymas duoda ypač gerų rezultatų. Yra dvi pagrindinės vėžio profilaktikos kryptys – pirminė vėžio profilaktika ir antrinė. Trečioji vėžio profilaktikos rūšis – tretinė profilaktika – skirta jau susirgusiems onkologine liga ir ji padeda išvengti arba anksti diagnozuoti ligos atkrytį.

Pirminė vėžio profilaktika – tai sveikos gyvensenos principų laikymasis kasdieniam gyvenime.

Kaip žinia, dauguma sergančiųjų piktybiniais navikais yra vyresnio amžiaus žmonės, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais ryškėja vėžio „jaunėjimo“ tendencija. Tai susiję su rizikos veiksniais – rūkymu, pernelyg ankstyvu lytiniu gyvenimu, piktnaudžiavimu alkoholiu, netinkama mityba, švirkščiamųjų narkotikų vartojimu ir kitų žalingų įpročių paplitimu tarp jaunuolių ir net paauglių ar vaikų. Jei šis reiškinys plis ir toliau, netolimoje ateityje onkologinėmis ligomis sirgs vis daugiau jauno amžiaus žmonių.

Ne visi vėžio rizikos veiksniai žinomi, tačiau nemažai jų jau nustatyta. Įrodyta, kad mirtingumą nuo piktybinių navikų didina (nurodyta procentais) šie veiksniai (pagal R. Doll, 1999 m.): Tabako rūkymas 29–31 % Nesveika mityba 20–50 % Nesaikingas alkoholio vartojimas 4–6 % Veiksniai, susiję su profesija 2–4 % Aplinkos užterštumas 1–5 % Elektromagnetiniai spinduliai (jonizuojantieji, ultravioletiniai, žemo dažnio) 5–7 % Infekcija 10–20 % Vaistai < 1 % Pramonės produktai < 1 % Reprodukciniai hormonai 10–20 % Fizinio aktyvumo stoka 1–2 %

Mitybos, nepakankamo fizinio aktyvumo, antsvorio ir nutukimo poveikis Šie veiksniai, kaip piktybinių navikų priežastys, vaidina labai svarbų vaidmenį vėžiui išsivystyti. Kadangi šių veiksnių poveikis glaudžiai susijęs, įvertinti kiekvieno jų poveikį atskirai yra sunku. Antsvoris ir nutukimas priežastiniais ryšiais susijęs su tam tikrais labiausiai paplitusiais piktybiniais navikais, tokiais kaip storosios žarnos, gimdos (endometriumo), krūties (moterims po menopauzės), prostatos, inkstų, stemplės vėžiu. Pagrindinės antsvorio ir nutukimo priežastys • Nepakankamas fizinis aktyvumas yra svarbiausias antsvorio ir nutukimo veiksnys. PSO duomenimis, pasaulyje antsvoris, nutukimas ir nepakankamas fizinis aktyvumas kartu yra 26 proc. (159 000) mirčių per metus nuo storosios ir tiesiosios žarnos vėžio ir 19 proc. (88 000) mirčių per metus nuo krūties vėžio priežastis.

Bendroji sveikatos būklė gali pagerėti ir daug mirčių nuo vėžio būtų galima išvengti įdiegus sveikesnę gyvenseną.

Parengta pagal specialistų išleistą  leidinį „Onkologinių ligų profilaktika“.

Parengė visuomenės sveikatos specialistė,vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Laima Miliukienė

2021 M. STRAIPSNIS „VAIKŲ BURNOS SVEIKATA“

Vaikų burnos sveikata

Kovo 20 d. minima Pasaulinė burnos sveikatos diena. Kuo gi svarbi burnos sveikata? Sveiki dantys – svarbus vaiko sveikatos veiksnys. Gera dantų būklė užtikrina geresnį maisto pasisavinimą, mažina cukrinio diabeto, uždegiminių ligų riziką. Laiku neatkreipus dėmesio į dantų ligas, jos gali paveikti vaiko augimą ir vystymąsi, netgi turėti poveikį kalbai. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis 60–90 proc. vaikų turi dantų problemų. Gydytojai odontologai rekomenduoja dantis valyti mažiausiai 2 kartus per dieną. Tačiau mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimo (HBSC), atlikto 2013 – 2014 mokslo metais, duomenimis 45 proc. berniukų ir 58 proc. mergaičių dantis valosi tik 1 kartą per dieną. Vaikų burnos ir dantų sveikata labai priklauso nuo tėvų pastangų padėti vaikams taisyklingai valyti dantis dantų šepetėliu. Pagrindinis burnos ligas įtakojantis veiksnys – bakterinis apnašas. Tai mikroorganizmų sukurta plėvelė aplink dantis. Apnašas susiformuoja per 12 – 24 val. Jis įtakoja dantų ėduonies ir periodonto ligų atsiradimą, rūgština burnos mikroflorą, įtakoja danties mineralų netekimą. Jei vaiko dantys išvalomi nekokybiškai, ilgainiui jie įgauna gelsvą atspalvį, formuojasi dantų akmenys.

Dantų ėduonis (kariesas).  Tai danties kietųjų audinių irimas, sukeltas ant danties paviršiaus esančių rūgščių. Rūgštys atsiranda, kai ant dantų paviršių susidariusiose apnašose esanti burnos mikroflora, skaidydama angliavandenius, išskiria rūgštis: vyksta emalio, dentino ir rečiau cemento demineralizacija. Karieso atsiradimą lemia daug veiksnių: prasta burnos higiena, mikroelementų stoka (pvz., fluoro, kalcio), gausus angliavandenių (ypač lipnių) vartojimas, sumažėjęs seilėtekis, kai dantis yra neteisingoje padėtyje (pasisukęs, pavirtęs), dėl ko apsunkėja apsivalymas ir susidaro taškai apnašoms kauptis. Esant pažengusiam dantų ėduoniui, atsiranda gėlimas, skauda dantis nuo šaltų, karštų, saldžių ir rūgščių produktų, apsunkėja maisto kramtymas. Labai svarbu gydyti karieso pažeistus pieninius ir nuolatinius dantis ! Kariesas – tai pastovus infekcijos šaltinis burnoje, kuris silpnina vaiko imuninę sistemą. Sugedę pieniniai dantys gali pažeisti nuolatinių dantų užuomazgas. Ankstyvas pieninių dantų netekimas įtakoja nuolatinių dantų sąkandžio sutrikimus, pavėluotą nuolatinių dantų dygimą. Kuo daugiau karieso pažeistų dantų – tuo prasčiau pasisavinamos maisto medžiagos. Dantų kariesas dažnai pažeidžia priekinius vaikų dantis. Tokie vaikai vengia šypsotis, gali patirti patyčias iš bendraamžių.

Kaip išsaugoti sveikus vaikų dantis? Išrinkite tinkamą vaikui dantų šepetėlį. Dantų šepetėlio šereliai turi būti minkšti, apvalintais galiukais. Dantų šepetėlio galvutė turėtų būti maža. Leiskite vaikui išsirinkti mėgstamos spalvos, dekoruotą paveikslėliais šepetėlį. Naudokite fluorido turinčią dantų pastą. Atkreipkite dėmesį į skaičius su raidėmis ppm. Vaikiškoje dantų pastoje ppm turi neviršyti 1000. Kuo vaikas mažesnis, tuo mažiau dantų pastos reikia naudoti. Vienam valymui pakanka mažo žirnelio dydžio dantų pastos. Padėkite savo vaikui išsivalyti dantis. Ankstyvojo mokyklinio amžiaus vaikams sunkiau atlikti smulkius, tikslius rankų judesius, todėl labai svarbu padėti jiems išsivalyti dantis. Padėkite savo vaikui bent kartą per dieną kruopščiai išsivalyti dantis. Rodykite dantų valymo judesius, kartu su vaiku valykitės dantis. Dantų valymo proceso metu naudokite įvairias vaikui patrauklias priemones: smėlio laikrodį, dantų valymo dainelę, dantų valymo kalendorių, lipdukus ir pan. Lankykitės pas odontologą kartą ar du per metus. Pasikalbėkite su vaiko odontologu dėl dantų padengimo silantinėmis medžiagomis. Jos apsaugo dantis nuo gedimų. Svarbu žinoti, jog mitas, kad nereikia gydyti pieninių dantų, yra neteisingas. Pieniniai dantukai vaikui tarnauja nuo pusės metukų iki dešimties–dvylikos metų, kai iškrenta paskutinieji. Negydant pieninių dantų vaikas patirs didelį diskomfortą, nuolat kentės skausmą, jam bus sunku tinkamai sukramtyti maistą, o ankstyvas sugedusių dantų rovimas gali sukelti sąkandžio problemų ateityje. Didžiausią neigiamą įtaką vaikų burnos sveikatai daro saldumynai, dažnas užkandžiavimas, limonadai, sultys ir lipnus maistas, kuris prilimpa prie dantų. Visi šie maisto produktai sudaro apnašas ant dantų, kurioms ilgai laikantis pradeda gesti dantų emalis. Visiškai vaikams uždrausti šių skanėstų neįmanoma, reikia kuo dažniau jiems pasiūlyti vaisių bei daržovių, kuriuos kramtant natūraliai pašalinama dalis apnašų.

Parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Laima Miliukienė

2021 M. PASKAITA „SVEIKA MITYBA“

2021 M. vasario mėnesį visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, pravedė užsiėmimą nuotoliniu būdu Stakliškių gimnazijos 6 klasės moksleiviams „Sveika mityba“. Užsiėmimo metu buvo aptarti pagrindiniai sveikos mitybos ir gyvensenos principai, sveikos mitybos taisyklės, mitybos režimas.

Sveika mityba yra tokia, kuomet organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas ir energiją idealiam svoriui palaikyti. Maistas yra labai svarbus ligų profilaktikai ir sveikatos stiprinimui.

Pagrindiniai sveikos mitybos principai:

1. Saikingumas. Net ir būtina maisto medžiaga, jeigu jos vartojama per daug, yra kenksminga sveikatai.
2. Įvairumas. Reikia valgyti kuo įvairesnį maistą, nes su maistu organizmas gauna apie 40 įvairiausių maistinių medžiagų.
3. Subalansavimas. Mitybos subalansavimas – tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis.

Taigi sveikas maistas turėtų būti subalansuotas, tinkamai apdorotas, natūralus, ekologiškas ir šviežias.

Sveikos mitybos taisyklės:

1. Valgyti kuo įvairesnį maistą.
2. Išlaikyti normalų kūno svorį.
3. Pasirinkti maistą, turintį mažai riebalų, ypač sočiųjų riebiųjų rūgščių, ir cholesterolio.
4. Kuo daugiau valgyti įvairių daržovių, vaisių, uogų ir grūdinių produktų.
5. Kuo mažiau vartoti cukraus ir saldumynų.
6. Kuo mažiau vartoti valgomosios druskos.
7. Kuo mažiau vartoti alkoholio.

Sveikos mitybos piramidė

Sveikos mitybos piramidė yra rekomendacijos to, ką žmogus turi valgyti kiekvieną dieną. Vadovaujantis Sveikos mitybos piramidės modeliu, kasdien valgoma įvairaus maisto, gaunamos visos reikalingos maisto medžiagos, o tuo pačiu reikiamos kalorijų normos. Sveikos mitybos piramidėje visi maisto produktai suskirstyti į penkias pagrindines grupes: duona, kiti grūdiniai produktai, bulvės; daržovės; vaisiai; pienas ir jo produktai; mėsa, žuvis, kiaušiniai, ankštinės daržovės, riešutai. Kasdien būtina valgyti kuo įvairesnį maistą iš kiekvienos šių produktų grupių. Daugiausia reikia valgyti duonos, grūdų, bulvių produktų iš bazinės grupės, mažiausiai – riebalų ir cukraus iš viršutinės grupės. Vartotinos porcijos – tai, tiesiog, atitinkamas produkto kiekis (pvz., duonos riekė, vaisius). Jaunesniems, aktyvesniems žmonėms rekomenduojama valgyti nurodytas didžiausias produktų porcijas, o vyresniems, pasyvesniems, turintiems antsvorį – mažiausias produktų porcijas. Visos Sveikos mitybos piramidės maisto produktų grupės yra reikšmingos. Todėl vartojant įvairų maistą, labiau tikėtina, jog organizmo poreikiai bus patenkinti.

Mitybos režimas

Norint būti sveikiems reikia ne tik laikytis mitybos taisyklių, bet ir režimo. Mitybos režimas – tai valgymas tam tikru laiku. Labai svarbu valgyti kasdien tuo pačiu metu, nes atėjus laikui valgyti, gausiau išsiskiria virškinimo sultys, atsiranda apetitas, o pavalgius – maistas geriau suvirškinamas. Sveikam suaugusiam žmogui rekomenduojama valgyti 3-4 kartus per dieną: pusryčius, priešpiečius arba pavakarius, pietus ir vakarienę. Kiekvieno valgymo metu gaunamas energijos kiekis taip pat turi skirtis. Racionaliausias toks režimas, kai per pusryčius ir pietus žmogus gauna daugiau nei du trečdalius paros raciono, o vakarienei – mažiau nei trečdalį. Vakarieniauti reikėtų likus maždaug dviem valandom iki miego. Nereguliariai valgantys (kartą ar du kartus per parą) žmonės dažniau suserga virškinimo trakto ligomis.

Maisto medžiagų energinė vertė

Žmogaus gyvybinei veiklai palaikyti būtina energija. Vienintelis energijos šaltinis yra maistas. Su maistu gaunama ir organizmo sunaudojama energija apskaičiuojama kalorijomis. Iš vieno gramo riebalų žmogaus organizmas gauna 9 kcal, iš vieno gramo baltymų – 4 kcal ir iš vieno gramo angliavandenių – taip pat 4 kcal. Žmogaus organizmas sunaudoja tik tiek energijos, kiek jam būtinai reikia. Skirtumas tarp gaunamos ir išeikvojamos energijos reiškiamas energiniu balansu. Jeigu žmogaus organizmas gauna daugiau energijos negu sunaudoja, energinis balansas pasidaro teigiamas ir energijos perteklius organizme kaupiasi riebalų pavidalu. Racionalios sveikos mitybos principais baltymai turėtų sudaryti 10-12%, riebalai – 30-35% ir angliavandeniai – apie 55% paros raciono.

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Laima Miliukienė

 

PAMOKĖLĖ – PRAKTINIS UŽSIĖMIMAS „VAIKŲ TRAUMOS. I PAGALBA“

Pargriūti bėgant koridoriumi, nuvirsti nuo dviračio, atsitrenkti į kampą ir įsitaisyti mėlynę pasitaiko gana dažnai. Atrodytų, trauma nedidelė, bet graudus verksmas ir ašaros kaip pupos rodo, kad vaikui skauda. Visuomenės sveikatos specialistė Laima Miliukienė, vykdanti sveikatos priežiūrą Stakliškių gimnazijoje, supažindino 4-tos klasės mokinius su priemonėmis, kurias reikia taikyti įvykus nelaimei, aptarė kaip padėti draugui, patekusiam į bėdą?

Traumos namuose

Namuose dažniausiai užsigaunama netyčia atsitrenkus į baldus, lentynas, prisivėrus durimis ar durelėmis, nugriuvus nuo laiptų ar paslydus.

• Nenaudokite slidžių grindų valiklių, pasirūpinkite, kad grindys nebūtų slidžios. Kilimus pritvirtinkite prie grindų, kad neužkliūtų kojos.

Svarbu atminti visiems

Nutikus nelaimei tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys turėtų žinoti, kaip elgtis. Atminkite tai, kas svarbiausia:

Sužalotai vietai būtina suteikti ramybę, jos nejudinti, užfiksuoti, ją pririšant prie kūno ar kokios pagalbinės priemonės (kartono).

Atvirą žaizdą reikia nuplauti vandeniu ir uždėti tvarstį.

Įtarus lūžį ar išnirimą, NEGALIMA bandyti atstatyti išnirusių sąnarių ar lūžusių kaulų.

Nudegintą vietą reikia šaldyti vėsaus vandens (pakanka 18 laipsnių) kompresais, uždėti sterilią medžiagą, tačiau stipriai jos neapvynioti. Nudegusią vietą reikėtų šaldyti iki 24 valandų.

Netekusį sąmonės vaiką svarbiausia paguldyti ant šono, kad užkritęs liežuvis neužgožtų kvėpavimo takų, vaikas neuždustų. Tokia pat pagalba ir vemiant gulinčiam vaikui. Svarbu, kad vėmimo turinys nepatektų į kvėpavimo takus ir neuždusintų.

Jei vaikas neteko sąmonės, pridėjus veidrodėlį prie nosies ar burnos reikia patikrinti, ar kvėpuoja. Jei nekvėpuoja, būtina skubiai atlikti dirbtinį kvėpavimą.

Jei neužčiuopiamas pulsas, reikalingas širdies masažas. Atliekant kartu dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą, vieną kartą įpučiama ir 4–5 paspaudžiama krūtinės ląsta.

Nutikus nelaimei būtina kviesti greitąją pagalbą. 

Norint išvengti traumų, kurias mažieji patiria važinėdami dviračiu, riedučiais ar riedlentėmis, patartina nupirkti šalmą ir alkūnių bei kelių apsaugas. Patarkite vaikui nevažinėti ten, kur nelygus grindinys, yra duobių, nuokalnėje riogso akmuo ar kelmas ir riedant žemyn galima atsitrenkti bei susižeisti. Juk šiltuoju metų laiku vaikas vilki trumpus marškinėlius, mūvi šortus, būna be kepurės ir tuoj pat susižeidžia riešus, kelius, trinkteli galvą.

Nemažai vaikų susižeidžia žaisdami judriuosius žaidimus – krepšinį, futbolą. Ypač skaudžiai susižaloja, jei žaidžia ant betoninio grindinio. Todėl būtų geriau pasirinkti saugesnę vietą – aikštelę specialia, minkštesne ir lygesne danga arba lygią pievutę. Pasirūpinkite, kad judriuosius žaidimus vaikais žaistų avėdamas patogią sportinę avalynę kietu užkulniu.

Pagalba, jei vaikas užsigavo ir įsistatė gumbą

Pargriuvus nuo dviračio arba susitrenkus sumušami minkštieji audiniai, plyšta smulkiosios kraujagyslės ir kraujo išsilieja į aplinkinius audinius – atsiranda kraujosruva. Iš pradžių ji būna purpurinės, melsvos spalvos, paskui tampa žalsva, geltona. Pirmoji pagalba – šaltis. Geriausiai tinka sumuštą vietą šaldyti sausu šalčiu (į maišelį suvyniotais ledukais). Jei neturite ledo, tiks šaltu vandeniu suvilgytas rankšluostis ar koks šaldytas produktas. Kompresą praėjus 15–20 minučių nuimkite, po 10 minučių vėl uždėkite 20 minučių.

Šalmas važinėjant dviračiu yra privalomas. Tai nepažeidžiama taisyklė.

Traumos lauke

Norint išvengti traumų, kurias mažieji patiria važinėdami dviračiu, riedučiais ar riedlentėmis, patartina nupirkti šalmą ir alkūnių bei kelių apsaugas. Patarkite vaikui nevažinėti ten, kur nelygus grindinys, yra duobių, nuokalnėje riogso akmuo ar kelmas ir riedant žemyn galima atsitrenkti bei susižeisti. Juk šiltuoju metų laiku vaikas vilki trumpus marškinėlius, mūvi šortus, būna be kepurės ir tuoj pat susižeidžia riešus, kelius, trinkteli galvą.

Nemažai vaikų susižeidžia žaisdami judriuosius žaidimus – krepšinį, futbolą. Ypač skaudžiai susižaloja, jei žaidžia ant betoninio grindinio. Todėl būtų geriau pasirinkti saugesnę vietą – aikštelę specialia, minkštesne ir lygesne danga arba lygią pievutę. Pasirūpinkite, kad judriuosius žaidimus vaikais žaistų avėdamas patogią sportinę avalynę kietu užkulniu.

Jei žaizda yra atvira, ji stipriai kraujuoja ar šaldant sumuštą vietą skausmas nemažėja, kreipkitės į gydytoją. Taip pat svarbu žinoti, kad jei galvą susitrenkęs vaikas pradeda vemti, tampa apatiškas, mieguistas, vadinasi, patyrė galvos traumą. Būtina gydytojo konsultacija!

 Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Laima Miliukienė

PAMOKĖLĖ „SVEIKI DANTUKAI – GRAŽIOS ŠYPSENĖLĖS“

Šių metų spalio mėn. Stakliškių gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriuje vyko pamokėlė – praktinis užsiėmimas ‚Sveiki dantukai – gražios šypsenėlės“. Užsiėmimo metu visuomenės sveikatos specialistė vaikams papasakojo ir pademonstravo kaip valyti dantukus, kaip juos prižiūrėti, kad jie kuo ilgiau išliktų sveiki ir gražūs. Užsiėmimo metu aptarė, kokias dantų valymo priemones pasirinkti, kas kiek laiko keisti dantų šepetėlį, kad jis būtų tinkamas dantukų švarai palaikyti. Vaikai galėjo ir patys pabandyti valyti dantukus ant dantų muliažo, tai vaikams labai patiko, sukėlė daug džiaugsmo. Pabaigoje vaikučiai papasakojo savo įspūdžius iš pamokėlės.

 Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje Laima Miliukienė

2020 M. PAMOKA „KĄ REIKĖTŲ ŽINOTI APIE ANTIBIOTIKUS?“

2020 M. spalio mėnesį visuomenės sveikatos specialistė Laima Miliukienė, vykdanti sveikatos priežiūrą Stakliškių gimnazijoje, pravedė užsiėmimus 6 ir 8 klasės moksleiviams apie tinkamą antibiotikų vartojimą, kuris padeda įveikti infekcines ligas. Buvo atkreiptas dėmesys į atsakingo antibiotikų vartojimo svarbą, tiksliai vykdant gydytojo nurodymus, taip išvengiant atsparių antibiotikams bakterijų formų spartaus vystymosi..

Stebint antibiotikų vartojimo didėjimą, lygiagrečiai stebimas ir bakterijų atsparumo augimas. Bakterijos tampa vis labiau atsparios antibiotikams. Atsparių bakterijų atsiradimas – rimta visuomenės sveikatos problema, nes atsparios bakterijos lengvai plinta visuomenėje – perduodamos šeimos nariams ir kitiems žmonėms. Tik užkirtus kelią atsparių bakterijų atsiradimui ir plitimui išlaikysime antibiotikus efektyvius ateinančioms kartoms.

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Laima Miliukienė

2020 M. PAMOKĖLĖ – PRAKTINIS UŽSIĖMIMAS „SVEIKI DANTUKAI – GRAŽIOS ŠYPSENĖLĖS“

Šių metų rugsėjo 17 d. Stakliškių gimnazijos 1-2 klasės moksleiviams vyko pamokėlė – praktinis užsiėmimas „Sveiki dantukai – gražios šypsenėlės“. Užsiėmimo metu buvo vaikams papasakota kaip prižiūrėti dantukus, kad jie kuo ilgiau išliktų sveiki ir gražūs, kokias dantų valymo priemones pasirinkti ir kas kiek laiko keisti dantų šepetėlį, kad jis būtų tinkamas dantukų švarai palaikyti.  Pabaigoje vaikučiai patys papasakojo ko išmoko per pamokėlę.

 Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje Laima Miliukienė

PAMOKĖLĖ – PRAKTINIS UŽSIĖMIMAS „BŪK SAUGUS KELYJE“

Tamsesni rytai ir vakarai praneša ne tik apie artėjančią žiemą, bet ir apie išaugusių nelaimių kelyje skaičių. Atėjus rudeniui, eismo sąlygos tampa sudėtingesnės, o saugumą sumažina ir prastas matomumas. Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą Stakliškių gimnazijoje, rugsėjo 10 d. priminė ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyriaus vaikams apie būtinybę būti matomiems tamsiu paros metu kelyje, pakartojo pagrindines pėsčiųjų eismo taisykles. Vaikai demonstravo savo žinias atsakinėdami į užduodamus klausimus saugaus eismo tematika, pasikartodami kelių eismo taisykles.

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Laima Miliukienė

2020 M. RENGINYS EUROPOS JUDUMO SAVAITEI PAŽYMĖTI „MANKŠTA ŠOKIO RITMU“

        Fizinis aktyvumas – bet kokia žmogaus kūno judėjimo išraiška, sukelianti didesnę medžiagų apykaitą negu ramybės būklėje. Fizinis aktyvumas yra būtina ir neatskiriama sveikos gyvensenos dalis, teigiamai veikianti vaiko, o vėliau ir suaugusiojo sveikatą. Tą patvirtina gausūs moksliniai tyrimai ir įvairūs autoriai savo darbuose. Fizinis pasyvumas plačiai pripažintas kaip vienas pagrindinių rizikos veiksnių, lemiančių sergamumą lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, ypač ekonomiškai išsivysčiusiose Vakarų valstybėse. Reguliarus fizinis krūvis yra tiesiogiai siejamas su saugesniu, sveikesniu ir ilgesniu gyvenimu. Neabejotinai teigiamą fizinio aktyvumo poveikį vaiko ar suaugusiojo sveikatai galima suskirstyti į 3 sferas: 1. Fizinis poveikis – mažina širdies ligų, cukrinio diabeto, nutukimo, hipercholesterinemijos, aukšto kraujo spaudimo, osteoporozės ir kt. susirgimų riziką. 2. Emocinis poveikis – mažina neigiamas emocijas, gerina nuotaiką ir miegą, mažina depresijos bei nerimo apraiškas, didina savivertę ir teigiamai veikia savęs suvokimą, bendravimą su kitais žmonėmis, tarpusavio supratimą ir pan. 3. Finansinis poveikis – padeda išvengti išlaidų, susijusių su ilgalaikėmis fizinio pasyvumo sukeliamomis sveikatos problemomis. Pastaraisiais dešimtmečiais vaikų bei paauglių pramogų ir laisvalaikio pobūdis labai pasikeitė – tapo žymiai pasyvesnis. Vaikai, kurie daug laiko praleidžia prie televizoriaus, skaitydami, besimokydami ar žaisdami kompiuterinius žaidimus, patenka į padidėjusios rizikos grupę (nutukimas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, kaklo ir juosmens skausmai, regėjimo sutrikimai, dažnesni funkciniai negalavimai: miego sutrikimai, galvos skausmai ir pan.), palyginti su tais, kurie eina į lauką ar sporto salę aktyviai žaisti, padeda tėvams namų ruošoje ar ūkyje, aktyviai sportuoja ar pasirenka kitas fizinio aktyvumo formas. Moksliniais tyrimais nustatyta, jog fiziškai aktyvūs vaikai geriau mokosi. Fizinis aktyvumas yra vienintelė energijos „išlaidų“ dalis, kuri gali keistis iš esmės: nuo mažiau kaip 10 proc. (tarp fiziškai ypač pasyvių asmenų) iki daugiau kaip 80 proc. tarp nepaprastai aktyvių asmenų. Vidutiniškai apie 20–30 proc. visų organizmo energijos „išlaidų“ priklauso nuo fizinės veiklos.

Šių metų rugsėjo 18  d. Stakliškių gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriuje vyko pamokėlė – praktinis užsiėmimas Europos judumo savaitei paminėti „Mankšta šokio ritmu“. Užsiėmimo metu visi smagiai pajudėjome darydami fizinius pratimus ritmingos muzikos fone. Vaikai greitai ir noriai įsitraukė į nuotaikingą veiklą, jiems patiko mankštintis, grojant muzikai .

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje Laima Miliukienė

2020 M. PASKAITA-PRAKTINIS UŽSIĖMIMAS ,,TRAUMOS ŽIEMĄ. PIRMA PAGALBA”

      Kovo mėnesį visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, pravedė užsiėmimą Stakliškių gimnazijos pradinių klasių moksleiviams kaip saugiai elgtis vandenyje ir ką daryti, atsitikus nelaimei.

Skendimas – tai dažna atsitiktinės mirties priežastis,  Lietuva Europos sąjungoje yra lyderė pagal skęstančiųjų skaičių.  Skubūs ir efektyvūs nelaimės liudininkų, gelbėtojų ir medicinos personalo atlikti veiksmai gali padėti laimėti kovą tarp gyvybės ir mirties. Tačiau vanduo yra pavojinga stichija žmogui, kuris nemoka gerai plaukti (gerai plaukti reiškia: gebėti nuplaukti nesustojus 200m ir daugiau arba plūduriuoti 20 minučių vandens paviršiuje). Neseniai atlikto tyrimo duomenimis tik trečdalis lietuvaičių moka gerai plaukti, o skęstančiųjų gelbėjmo įgūdžių tikrai trūksta daugeliui, tad neretai ir patys gelbėtojai žūsta padėdami.

Užsiėmimo metu vaikai sužinojo maudymosi vandenyje taisykles:

1. Prie vandens būti tik su suaugusiojo priežiūra;
2. Niekada neplaukiok vienas, ypač nepažįstamose vietose.
3. Jei nemoki plaukti – dėvėk gelbėjimosi liemenę, nebrisk toli nuo kranto.
4. Nežaisk vietose, kur galima įkristi į vandenį.
5. Nenardyk ir nešokinėk nežinomose ir neleistinose vietose ir jei nežinai kaip tą taisyklingai daryti.
6. Nežaisk pavojingų žaidimų vandenyje.
7. Neplauk ant pripučiamų čiužinių.
8. Žinok plaukiojimo valtimi reikalavimus.
9. Žinok paplūdimio vėliavų reikšmes.
10. Nesimaudyk naktį, lyjant ir perkūnijos metu.

Vaikai buvo supažindinti ir su nelaimėje atsidūrusio vaiko gelbėjimo taisyklėmis.

1. Kviesti tarnybas telefonu 112.
2. Šaukti suaugusiuosius į pagalbą.
3. Jokiu būdu neiti pačiam ant ledo, į vandenį gelbėti draugo, o numesti jam virvę, šaliką ar kitą priemonę, į kurią jis galėtų įsikibti.

Užsiėmimo pabaigoje, vaikai patys vardino taisyjkles, kurias išmoko. Paskaitėlė praėjo smagiai ir naudingai.

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Laima Miliukienė

2020 M. PASKAITA – PRAKTINIS UŽSIĖMIMAS ,,KAIP NESIRGTI, O SUSIRGUS GREIČIAU PASVEIKTI”

      Sausio mėnesį visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, pravedė užsiėmimą Stakliškių gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriaus ir Pieštuvėnų ikimokyklinio ugdymo skyriaus vaikams apie sveikatos išsaugojimą ar greitą atstatymą šaltuoju metų periodu. Žiemą mūsų organizmas itin jautrus peršalimo ligoms. Sniegas, vėjas, temperatūros pokyčiai – visa tai silpnina imunitetą ir alina organizmą. Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, supažindino vaikus su paprastomis, bet efektyviomis priemonėmis, kurios padės išvengti peršalimo ligų.

Šaltuoju metų periodu labai svarbu:

1. Kruopščiai ir dažnai plauti rankas

Infekcija į mūsų organizmą dažniausiai patenka per rankas. Anot amerikiečių mokslininkų, tie, kurie dažnai ir kruopščiai plauna rankas, serga 45 proc. rečiau. Taigi, kaip save apsaugoti?

Labai svarbu mokėti taisyklingai plauti rankas: iš pradžių gerai jas išmuilinti, po to nuplauti dideliu kiekiu vandens ir sausai nušluostyti. Drėgmė yra itin palanki terpė bakterijų veisimuisi.

2. Gerti daugiau skysčių

Pakankamas kiekis vandens, net jeigu esame šalia sergančio žmogaus, apsaugos mus nuo bakterijų. Dalykas tas, kad nosies gleivinė yra natūralus barjeras nuo bakterijų, kuris apsunkina mikroorganizmų įsiskverbimą į mūsų kūną. Jeigu šaltuoju metų laiku geriame nepakankamai vandens, nosies gleivinė sausėja ir tampa mažiau veiksminga.

3. Vengti organizmo atšalimo

Atšalimas silpnina imuninę sistemą, nes kai žmogui šalta, organizmas eikvoja jėgas tam, kad palaikytų normalią kūno temperatūrą, o jėgų kovoti su infekcijomis vis mažėja. Pagrindinės taisyklės, kurių reikėtų laikytis žiemą: šilta avalynė, kepurė, pirštinės ir drabužių sluoksniavimas. Pirmąjį sluoksnį turėtų sudaryti prakaitą išgarinantys ir kūną šildantys apatiniai, antrąjį – šilumą sulaikantys drabužiai, trečiąjį – nuo sniego, vėjo ir drėgmės saugantys drabužiai.

4. Tinkama mityba

Svarbu vengti perdirbtų, riebaluose keptų, daug druskos, cukraus ir sintetinių priedų turinčių maisto produktų. Maitintis reguliariai, padidinti gerųjų riebalų kiekį, dažniau gerti šiltą arbatą. Nepamirškime vitamino C, kuris yra galingas antioksidantas. Šio vitamino gausu ne tik citrusiniuose vaisiuose, bet ir brokoliniuose kopūstuose, kiviuose, saldžiojoje paprikoje. Itin svarbus ir vitaminas A, atsakingas už imuniteto gerinimą. Jo rasime kepenėlėse, kiaušiniuose, riebioje žuvyje. Imunitetą sustiprinti padės ir B grupės vitaminai, skatinantys energijos išsiskyrimą iš angliavandenių, riebalų ir baltymų, kas ypač aktualu žiemą, kai trūksta energijos. B grupės vitaminų gausu žuvyje, liesoje mėsoje (vištiena, triušiena), rupioje duonoje, kopūstuose ir ankštinėse kultūrose.

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Laima Miliukienė

2020 M. STENDAS „STIPRINKIME SAVO IMUNITETĄ“

     Atšalus orams, svarbu pagalvoti, kaip galima pastiprinti savo organizmą, kad nesusirgtume. Norėdama tai dar kartą priminti Stakliškių gimnazijos bendruomenei, visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti vaikų sveikatos priežiūrą mokykloje, parengė stendą „Stiprinkime savo imunitetą“.   Imunitetas – lyg nematomas skydas, saugantis organizmą nuo bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Kasdien mus „puola“ daugybė mikroorganizmų, bet stipraus imuniteto dėka  nesergame nuolat vis kita liga. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą. Jos laukia rimti išbandymai, nes neigiamas išorės poveikis stiprėja, todėl svarbu stiprinti organizmą . Geriausias imuniteto stiprinimo būdas – sveika gyvensena. Norint padidinti organizmo atsparumą ligoms, reikia laikytis darbo bei poilsio režimo, vengti streso, nepamiršti fizinio aktyvumo ir subalansuotos mitybos. Organizmas turi pakankamai gauti reikalingų medžiagų: baltymų, angliavandenių, riebalų, mineralų ir vitaminų. Maistas turi būti įvairus, suderintas, kokybiškas. Labai svarbu nepamiršti skysčių.

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Laima Miliukienė

2020 M. STRAIPSNIS „KĄ REIKĖTŲ ŽINOTI APIE GRIPĄ“

Žiema – peršalimo ligų ir gripo sezonas. Siekdama priminti gripo simptomus, jo skirtumą nuo peršalimo ligų ir pateikti rekomendacijas gripo profilaktikai ir gydymui, visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, 2020 m. sausio 4 d. parašė straipsnį apie gripą.                   

Kas yra gripas?
Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Kasmet gripu suserga 5-10 proc. gyventojų. Lietuvoje, sergamumo gripu padidėjimas stebimas rudens – žiemos sezonu.

Koks sukėlėjas?
Gripo virusai priklauso Orthomyxoviridae šeimai, kuri turi tris gentis: Influenzavirus A, B ir C. Gripo A virusas patogeniškas žmonėms, laukiniams ir naminiams vandens paukščiams, žinduoliams. Žmonių populiacijoje šis viruso tipas sukelia pandemijas ir epidemijas. Gripo B virusas plinta žmonių populiacijoje ir kas kelerius metus sukelia epidemijas. Gripo C virusas patogeniškas žmonėms ir kiaulėms, tačiau sukelia tik pavienius susirgimus ir nedidelius protrūkius.

Kaip užsikrečiama gripu?
Gripu galima užsikrėsti nuo užsikrėtusio ir sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24-72 val.(vidutiniškai 48 val.).

Kokie yra gripo simptomai?
Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.

Koks gydymas?
Gydymui vartojami dviejų vaistų grupių medikamentai:
– Nukleozidų analogai – proteino M2 inhibitoriai;
– Neuraminidazės inhibitoriai.
Susirgus rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pas savo šeimos gydytoją, kuris skirs atitinkamą gydymą.

Kaip apsisaugoti nuo gripo?
Skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų. Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja pasiskiepyti nuo gripo  daugumai žmonių, o ypač šiems rizikos grupių asmenims:

• 65 m. ir vyresniems asmenims;
• nėščiosioms;
• asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;
• asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
• sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.

Gripo virusui būdinga dažna antigeninė kaita (genetinės mutacijos), kas lemia gripo viruso savybių kaitą. Todėl Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nuolat seka gripo virusų kaitą ir kiekvienais metais prognozuoja labiausiai paplitusias viruso padermes bei rekomenduoja būsimojo sezono vakcinos antigeninę sudėtį šiaurės ir pietų pusrutuliui.

2014-2015 metų šiaurės pusrutulio gripo sezonui PSO ir Europos Sąjungos institucijos rekomenduoja antigeninę vakcinos sudėtį, atitinkančią:

• A/California/7/2009(H1N1) viruso fragmentai.
• A/Texas/50/2012(H3N2)viruso fragmentai
• B/Massachusetts/2/2012viruso fragmentai

Be to, žiemos metu žmonės labai daug laiko praleidžia uždarose patalpose, kur yra puikios sąlygos plisti gripo virusui. Dėl to rekomenduojama:
• Dažnai plauti rankas;
• Vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis;
• Vengti masinio žmonių susibūrimo vietų;
• Kosint ir čiaudint prisidengti burną;
• Neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos;
• Gerai vėdinti patalpas;
• Susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose.

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Laima Miliukienė

 

2020 M. AKCIJA „KARŠTOS ARBATOS PUODELIS SU MEDUMI – PUIKI PRIEMONĖ STIPRINTI IMUNITETĄ ŽIEMĄ“

       Šaltomis dienomis, ypač dabar – tamsiuoju ir šaltuoju metų laikotarpiu, malonu atsigerti šiltos arbatos, nes ji – geriausiai šildo organizmą. Vaistažolių arbatos ne tik šildo, efektyviai malšina troškulį, bet ir aprūpina organizmą biologiškai aktyviomis medžiagomis, veikiančiomis mūsų fiziologinę ir psichologinę būseną. Prienų visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti vaikų sveikatos priežiūrą Stakliškių gimnazijoje, surengė pasimėgavimo vaistažolių arbatomis popietę pradinių klasių mokiniams ir mokytojams.

Vaistiniai augalai buvo pirmieji vaistai žmonijos istorijoje. Fitoterapija – tai ligų gydymas, vartojant augalų dalis ar jų preparatus. Fitoterapija vystėsi tūkstančius metų ir turi pačią seniausią gydymo patirtį. Šiandien moksliškai įrodyta, kad gydomąjį poveikį augaluose turi veikliosios medžiagos, tam tikri cheminiai junginiai: alkaloidai, glikozidai, eteriniai aliejai, vitaminai, karčiosios, rauginės, mineralinės medžiagos ir kt. Gydymui ir preparatų ruošimui naudojamos tos augalo dalys, kuriose šių medžiagų daugiausia.

Vaikai ir mokytojos mėgavosi čiobrelių, pipirmėtės lapų, ramunėlių arbatomis. Čiobrelių sudėtyje greta tokių biologiškai aktyvių medžiagų kaip eteriniai aliejai, raugai, flavonoidai ar organinės rūgštys yra ir askorbo rūgšties arba, kitaip sakant, vitamino C. Būtent tai lemia išskirtinę čiobrelių arbatos naudą mūsų organizmui šaltuoju metų periodu. Be kita ko, čiobreliai „užmuša“ mikrobus, lengvina atsikosėjimą, ramina, šalina skrandžio spazmus, mažina vidurių pūtimą, normalizuoja žarnyno mikroflorą.

Pipirmėtės slopina dėl įtampos ar nerimo kilusį galvos skausmą, plečia kraujagysles. Pipirmėčių kvapas suteikia energijos, žvalumo, gerina dėmesio koncentraciją. Veikliosios vaistažolės medžiagos ramina, atpalaiduoja spazmus, skatina tulžies išsiskyrimą, stabdo mikrobų vystymąsi. Verta akcentuoti, jog šiose vaistažolėse yra mentolio, kuris padeda įveikti peršalimo ligas, infekcijas, lengvina atsikosėjimą ir kvėpavimą. Todėl pipirmėčių arbata gali tapti puikia pagalba įveikiant rudens sukeliamus peršalimo bei nuovargio simptomus.  Ramunėlių arbata padeda sustiprinti imunitetą, padaryti jį atsparesnį virusams ir bakterijoms. Yra žinoma, kad ramunėlės gelbsti esant raumenų spazmams, švelniam nerimui. Dažniausiai ramunėlės naudojamos ūminių ir lėtinių skrandžio bei dvylikapirštės žarnos negalavimų gydymui. Jos slopina uždegimą, atpalaiduoja spazmus ir mažina dujų kaupimąsi žarnyne, padeda esant kepenų ar tulžies ligoms.
Arbata – ne tik aromatingas gėrimas, bet ir… gana efektyvus vaistas, galintis apsaugoti mus nuo pačių įvairiausių negalavimų. Norite sustiprinti imunitetą, įveikti peršalimą ir virškinimo problemas – gerkite arbatą!

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Laima Miliukienė

2019 M. PAMOKA – PRAKTINIS UŽSIĖMIMAS „JUDĖJIMO NAUDA. PAJUDĖKIME VISI KARTU“

     Gruodžio mėnesį visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, pravedė užsiėmimą Stakliškių gimnazijos 1-2 klasės moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo skyriaus vaikams apie judėjimo naudą.

Fizinis aktyvumas – bet kokia žmogaus kūno judėjimo išraiška, sukelianti didesnę medžiagų apykaitą negu ramybės būklėje. Fizinis aktyvumas yra būtina ir neatskiriama sveikos gyvensenos dalis, teigiamai veikianti vaiko, o vėliau ir suaugusiojo sveikatą. Tą patvirtina gausūs moksliniai tyrimai ir įvairūs autoriai savo darbuose. Fizinis pasyvumas plačiai pripažintas kaip vienas pagrindinių rizikos veiksnių, lemiančių sergamumą lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, ypač ekonomiškai išsivysčiusiose Vakarų valstybėse. Reguliarus fizinis krūvis yra tiesiogiai siejamas su saugesniu, sveikesniu ir ilgesniu gyvenimu. Neabejotinai teigiamą fizinio aktyvumo poveikį vaiko ar suaugusiojo sveikatai galima suskirstyti į 3 sferas:

1. Fizinis poveikis – mažina širdies ligų, cukrinio diabeto, nutukimo, hipercholesterinemijos, aukšto kraujo spaudimo, osteoporozės ir kt. susirgimų riziką.

2. Emocinis poveikis – mažina neigiamas emocijas, gerina nuotaiką ir miegą, mažina depresijos bei nerimo apraiškas, didina savivertę ir teigiamai veikia savęs suvokimą, bendravimą su kitais žmonėmis, tarpusavio supratimą ir pan.

3. Finansinis poveikis – padeda išvengti išlaidų, susijusių su ilgalaikėmis fizinio pasyvumo sukeliamomis sveikatos problemomis. Pastaraisiais dešimtmečiais vaikų bei paauglių pramogų ir laisvalaikio pobūdis labai pasikeitė – tapo žymiai pasyvesnis. Vaikai, kurie daug laiko praleidžia prie televizoriaus, skaitydami, besimokydami ar žaisdami kompiuterinius žaidimus, patenka į padidėjusios rizikos grupę (nutukimas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, kaklo ir juosmens skausmai, regėjimo sutrikimai, dažnesni funkciniai negalavimai: miego sutrikimai, galvos skausmai ir pan.), palyginti su tais, kurie eina į lauką ar sporto salę aktyviai žaisti, padeda tėvams namų ruošoje ar ūkyje, aktyviai sportuoja ar pasirenka kitas fizinio aktyvumo formas. Moksliniais tyrimais nustatyta, jog fiziškai aktyvūs vaikai geriau mokosi. Fizinis aktyvumas yra vienintelė energijos „išlaidų“ dalis, kuri gali keistis iš esmės: nuo mažiau kaip 10 proc. (tarp fiziškai ypač pasyvių asmenų) iki daugiau kaip 80 proc. tarp nepaprastai aktyvių asmenų. Vidutiniškai apie 20–30 proc. visų organizmo energijos „išlaidų“ priklauso nuo fizinės veiklos.

Šių metų gruodžio 5 d. Stakliškių gimnazijos pradinių klasių moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo skyriaus vaikams vyko pamokėlė – praktinis užsiėmimas „Judėjimo nauda. Pajudėkime visi kartu“. Užsiėmimo metu apie judėjimo naudą papasakojo visuomenės sveikatos specialistė Laima Miliukienė, vykdanti sveikatos priežiūrą Stakliškių mokykloje. Po specialistės pasakojimo, vyko praktinė užsiėmimo dalis – visi dalyviai bendrai pajudėjo, atlikdami fizines užduotis. Vaikai noriai  įsitraukė į šią veiklą, jiems patiko judri veikla, nauji fiziniai pratimai.  Užsiėmimo pabaigoje kiekvienas dalyvis galėjo parodyti jam labiausiai patikusį pratimą, kurį visi kartu padarė dar kartą, kiekvienas pabuvo ir dalyviu, ir vedančiuoju. Pajudėjimas baigėsi gera nuotaika ir parausvėjusiais skruostais.

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Laima Miliukienė

2019 M. STENDAS „STIPRINKIME SAVO IMUNITETĄ“

        Atšalus orams, svarbu pagalvoti, kaip galima pastiprinti savo organizmą, kad nesusirgtume. Norėdama tai dar kartą priminti Stakliškių gimnazijos bendruomenei, visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti vaikų sveikatos priežiūrą mokykloje, parengė stendą „Stiprinkime savo imunitetą“.   Imunitetas – lyg nematomas skydas, saugantis organizmą nuo bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Kasdien mus „puola“ daugybė mikroorganizmų, bet stipraus imuniteto dėka  nesergame nuolat vis kita liga. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą. Jos laukia rimti išbandymai, nes neigiamas išorės poveikis stiprėja, todėl svarbu stiprinti organizmą . Geriausias imuniteto stiprinimo būdas – sveika gyvensena. Norint padidinti organizmo atsparumą ligoms, reikia laikytis darbo bei poilsio režimo, vengti streso, nepamiršti fizinio aktyvumo ir subalansuotos mitybos. Organizmas turi pakankamai gauti reikalingų medžiagų: baltymų, angliavandenių, riebalų, mineralų ir vitaminų. Maistas turi būti įvairus, suderintas, kokybiškas. Labai svarbu nepamiršti skysčių, vidutinė moteris turi per parą gauti 1,8 – 2,1 vyras – 2,5 – 2,8 litro skysčių.

 Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Laima Miliukienė

2019 M. PAMOKĖLĖ – PRAKTINIS UŽSIĖMIMAS „SVEIKI DANTUKAI – GRAŽIOS ŠYPSENĖLĖS“

        Šių metų spalio 16 d. Stakliškių gimnazijos „Meškiukų“ grupėje vyko pamokėlė – praktinis užsiėmimas ‚Sveiki dantukai – gražios šypsenėlės“. Užsiėmimo metu buvo vaikams priminta kaip prižiūrėti dantukus, kad jie kuo ilgiau išliktų sveiki ir gražūs. Vaikams buvo papasakota apie dantų valymo priemonių pasirinkimą, kas kiek laiko keisti dantų šepetėlį, kad jis būtų tinkamas dantukų švarai palaikyti, buvo pademonstruota ir dantų siūlo nauda dantukų priežiūrai. Paskaita vaikams labai patiko, sukėlė daug džiaugsmo. Pabaigoje vaikučiai patys papasakojo ko išmoko per pamokėlę.

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje Laima Miliukienė

   2019 M. PRAKTINIS UŽSIĖMIMAS “TRAUMOS ŽIEMĄ”

Žiemą čiuožyklomis virtę šaligatviai, apledėję laiptai, nebarstyti keliai – visa tai smarkiai padidina traumų riziką, o žiemos pramogos lauke vaikams neretai baigiasi nemalonumais – įvairiomis traumomis.

Vaikų traumos. Ką reikėtų žinoti tėvams?
Tik nuolatinis kalbėjimas ir aiškinimas vaiką išmoko atsakomybės ir savisaugos. Tėvai privalo sukurti vaikui saugią aplinką tiek namuose, tiek nuolatos stebėti jį išleidę į lauką, o vyresnius vaikus išmokyti atsargiai elgtis gatvėje. Žinoma, tai nereiškia, kad šaltuoju metų laiku reikia sėdėti namuose, tačiau atpažinti traumą ir mokėti suteikti pirmąją pagalbą privalu kiekvienam tėveliui.

Žiemą geriausia skubėti lėtai
Esant permainingiems orams, gatves padengus plikledžiui, būna ne tik sunku vaikščioti, bet ir eismo sąlygos tampa sudėtingos, padaugėja eismo įvykių, kai sužalojama vis daugiau pėsčiųjų, iš kurių nemažai vaikų. Jie perėjose jaučiasi itin drąsiai ir į kelią išbėga staiga, kai automobilio, esant slidžiai kelio dangai, sustabdyti beveik neįmanoma. Itin svarbu išmokyti vaikus tinkamai elgtis zebro juosta pažymėtose ir reguliuojamosiose pėsčiųjų perėjose bei sankryžose. Vaikas turi žinoti, kad norėdamas pereiti gatvę pirmiausia turi sustoti, iš pradžių pažiūrėti į kairę, paskui į dešinę, tada dar kartą į kairę ir įsitikinęs, kad kelias laisvas, eiti per gatvę. Vaikai nuo gimimo linkę mėgdžioti, taip jie mokosi, todėl labai svarbu, kad suaugusieji, ypač tėvai, rodytų jiems gerą pavyzdį, nes vaikai mato bei mėgdžioja ir pageidautinus ir nepageidautinus suaugusiųjų elgsenos modelius, todėl ir eidami pėsčiomis ir važiuodami dviračiu arba automobiliu vaikams rodykite tik gerą pavyzdį!

Galimos traumų priežastys
Viena dažnesnių traumų priežasčių yra nepatogi avalynė. Vaikų avalynė turi būti tokia, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos pėdai normaliai vystytis, o kojos būtų apsaugotos nuo meteorologinių faktorių: drėgmės, šalčio, taip pat mechaninių traumų. Gera avalynė turi būti minkšta ir lengva, gerai ventiliuotis. Svarbu, kad padas nebūtų lygus, geriausia – šiurkštaus reljefo, padedančio užtikrinti stabilumą. Avalynė turi būti patogi: nei per laisva, nei per ankšta, elastingu padu. Esant kietam padui, silpnėja čiurnos sąnarys, mažėja pėdos išlinkimo kampas, raumenų funkcija. Avalynės pakulnė turi būti plati, priekinė dalis – laisva ir reikiamo aukščio.

Pramogos ant ledo
Kokia šalta žiema bebūtų, ledas ant vandens telkinių būna nevienodo storio. Ledas laikomas tvirtu, kai jo storis siekia 7 cm. Toks ledas jau išlaiko žmogų, tačiau kad išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 15 cm. Ant ežero toks ledo storis susidaro per 5–8 dienas, kai vidutinė paros temperatūra yra 10 laipsnių žemiau nulio ir nesninga.
Jei pamatėte įlūžusį vaiką, veikite greitai ir ryžtingai, nes tokiu oru vandenyje greitai sušąlama, o permirkę drabužiai neleidžia ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Šaukite įlūžusiajam, kad skubate į pagalbą ir nedelsdami iškvieskite kvalifikuotą pagalbą. Suaugusieji turėtų įvertinti šios pramogos riziką ir nepalikti vaikų vienų ant vandens telkinių!

Nušalimai
Kartais šaltas oras, vėjas, drėgmė gali sukelti kūno atšalimą, nušalimus, nuožvarbas. Kad šie nemalonumai nesugadintų nuotaikos, reikia žinoti buvimo šaltame ore taisykles:  jei oras labai atšąla ir pučia stiprus vėjas, eikite į lauką tik esant būtinybei, tam, kad sulaikytume kūno šilumą, turime atitinkamai apsirengti: vaikai turi dėvėti kepurę, šaliką, pirštines, drabužius ilgomis rankovėmis iš natūralių pluoštų (apatinius, prigludusius prie kūno), kelis sluoksnius platesnių drabužių, vėjui ir vandeniui nelaidžius viršutinius drabužius, vandeniui nelaidžius batus.

Kai lauko temperatūra gerokai žemiau nulio, iškyla nušalimų grėsmė. Nušalimo pasekmės priklauso nuo jo laipsnio. Net ir paprastos veido, rankų ar kojų nuožvarbų pasekmės išlieka visą gyvenimą. Nužvarbusias vietas, kaskart paspaudus net ir nedideliam šaltukui ima niežėti, perštėti, jos parausta.

Nušalimo požymiai: kurios nors kūno dalies nejautrumas (sustingimas), staigus odos pabalimas, virpėjimas, odos paraudimas (šviesiaodžių) arba papilkėjimas (tamsiaodžių), atsiradusios pūslės, tinimas, pažeistų vietų nejautrumas skausmui, išbalusi, pageltusi, vašką primenanti oda.

Sumušimai
Tai dažniausiai pasitaikanti trauma, kurios priežastis gali būti kritimas. Sumušimui būdingas minkštųjų audinių sužalojimas ir kraujagyslių plyšimas bei kraujo išsiliejimas į aplinkinius audinius kraujosruva. Jei kraujas išsilieja giliau, tarp raumenų, mėlynės nesimatys, bus skausmas, patinimas.

Mėlynė laikoma didele, jei yra paties žmogaus delno dydžio. Didelės mėlynės sunkiau rezorbuojasi, patekus infekcijai – gali supūliuoti. Pajutus tvinkčiojimą, pulsavimą, skausmą, paraudimą sumušimo vietoje reikia kreiptis į gydytoją. Kita didelės mėlynės komplikacija – krešuliai, kurie nesirezorbuoja, čiuopiant jaučiami guzeliai. Tuomet reikalinga fizioterapija, o kartais net chirurgo pagalba.

Anot specialistų, jei sumušama galva ar pilvas – taip pat reikia šaldyti, tuo pačiu stebint žmogaus savijautą. Sumušus galvą, gali atsirasti pykinimas, vėmimas, silpnumas, mieguistumas, nedidelė temperatūra – tai smegenų sutrenkimo požymiai. Stipriau sumušus pilvą gali būti pažeisti vidaus organai, prasidėti pavojingas gyvybei vidinis kraujavimas – atsiranda blyškumas, ryškus silpnumas, galvos svaigimas, galimas sąmonės netekimas. Pastebėjus šiuos požymius reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją!

Kad ir kokia trauma bebūtų, tik medikai gali tinkamai įvertinti nukentėjusiojo būklę, todėl tėvai, vaikui patyrus traumą, turėtų kreiptis pagalbos į medikus.

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Laima Miliukienė

2019 M. PAMOKA „KĄ REIKĖTŲ ŽINOTI APIE ANTIBIOTIKŲ VARTOJIMĄ?“

       Lapkričio mėnesį visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, pravedė užsiėmimą I G klasės moksleiviams apie tinkamą antibiotikų vartojimą, kuris padeda įveikti infekcines ligas. Stebint antibiotikų vartojimo didėjimą, lygiagrečiai stebimas ir bakterijų atsparumo augimas. Bakterijos tampa vis labiau atsparios antibiotikams. Atsparių bakterijų atsiradimas – rimta visuomenės sveikatos problema, nes atsparios bakterijos lengvai plinta visuomenėje – perduodamos šeimos nariams ir kitiems žmonėms. Tik užkirtus kelią atsparių bakterijų atsiradimui ir plitimui išlaikysime antibiotikus efektyvius ateinančioms kartoms. Šia aktualia visuomenei tema ir buvo diskutuota su gimnazistais užsiėmimo metu.

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Laima Miliukienė

2019 M. STENDAS „LAIKYKIMĖS ŠVAROS IR BŪKIME SVEIKI“

       Lapkričio mėn. visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, parengė stendą, siekdama informuoti Stakliškių gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriaus bendruomenę apie asmens higienos svarbą sveikatai.  Stende supažindinama su sukėlėjais, kurių yra gausu ant rankų, asmens higienos priemonėmis, galinčiomis juos įveikti, pateikiama taisyklinga rankučių plovimo  schema. Rankų higiena būtina pasirūpinti kiekvienam, kadangi kontaktinio perdavimo būdu (per nešvarias rankas sukėlėjui patekus į virškinamąjį traktą) gali būti užsikrečiama įvairiausiomis infekcinėmis ligomis.

Tinkama rankų higiena mus saugo nuo:

užkrečiamųjų ligų, plintančių per išmatas (salmoneliozės, šigeliozės, hepatito A, enterovirusų ir kt.) Saugantis nuo jų ypač svarbu kruopščiai nusiplauti rankas pasinaudojus tualetu. Paglostę užsikrėtusius parazitais šunis ar kates ir nenusiplovus po to rankų, galime susirgti toksokariaze, toksoplazmoze;

užkrečiamųjų ligų, kurios plinta netiesioginio kontakto keliu per kvėpavimo takų išskiriamus sekretus, pavyzdžiui, gripo, streptokokinės infekcijos, ūmių virusinių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų. Šios ligos gali plisti per infekuoto žmogaus kvėpavimo takų sekretais užterštas rankas, todėl ypač svarbu plauti rankas nusičiaudėjus, nusikosėjus ar paspaudus ranką žmogui, kuris serga šiomis ligomis. Labai svarbu įsidėmėti ir žinoti, kad neplautomis rankomis negalima liesti ne tik burnos, bet ir akių, nosies gleivinių, nes tokiu paprastu būdu galima užsikrėsti gripu;

užkrečiamųjų ligų, kurios gali plisti per rankas ar aplinkos daiktus, užterštus seilėmis, šlapimu ar kitais žmogaus kūno skysčiais, pavyzdžiui, citomegalo viruso, vidurių šiltinės ir kt.

Rankos yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių pernešant mikroorganizmus nuo vieno asmens kitam. Jomis liečiame daugybę daiktų, kurie gali būti užteršti ligas sukeliančiais mikroorganizmais. Dėl šios priežasties būtina rankas plauti muilu ir vandeniu ne tik tada, kai jos yra akivaizdžiai nešvarios.

Ši paprasta, nebrangiai kainuojanti, profilaktikos priemonė gali mus apsaugoti nuo ne vienos nemalonios ir net pavojingos gyvybei ligos.

 Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Laima Miliukienė

PAMOKĖLĖ – PRAKTINIS UŽSIĖMIMAS „SVEIKOS MITYBOS ABĖCĖLĖ“

       Lapkričio mėnesį visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, pravedė pamokėles – praktinius užsiėmimus sveikos mitybos tematika Stakliškių gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriaus vaikams ir Stakliškių gimnazijos pradinių klasių moksleiviams. Sveika mityba yra tokia, kuomet organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas ir energiją idealiam svoriui palaikyti. Maistas yra labai svarbus ligų profilaktikai ir sveikatos stiprinimui.

Pagrindiniai sveikos mitybos principai:

1. Saikingumas. Net ir būtina maisto medžiaga, jeigu jos vartojama per daug, yra kenksminga sveikatai.
2. Įvairumas. Reikia valgyti kuo įvairesnį maistą, nes su maistu organizmas gauna apie 40 įvairiausių maistinių medžiagų.
3. Subalansavimas. Mitybos subalansavimas – tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis.

Taigi sveikas maistas turėtų būti subalansuotas, tinkamai apdorotas, natūralus, ekologiškas ir šviežias.

Užsiėmimų metu buvo primintos sveikos mitybos taisyklės:

1. valgyti kuo įvairesnį maistą;
2. išlaikyti normalų kūno svorį;
3. kuo daugiau valgyti įvairių daržovių, vaisių, uogų ir grūdinių produktų;
4. kuo mažiau vartoti cukraus ir saldumynų;
5. kuo mažiau vartoti valgomosios druskos.

Vaikams buvo išdalintos sveikos mitybos piramidės, kuriose yra rekomendacijos to, ką žmogus turi valgyti kiekvieną dieną. Vadovaujantis Sveikos mitybos piramidės modeliu, kasdien valgoma įvairaus maisto, gaunamos visos reikalingos maisto medžiagos, o tuo pačiu reikiamos kalorijų normos.

Sveikos mitybos piramidėje visi maisto produktai suskirstyti į penkias pagrindines grupes: 1. duona, kiti grūdiniai produktai, bulvės; 2. daržovės, vaisiai; 3. pienas ir jo produktai; 4. mėsa, žuvis, kiaušiniai, ankštinės daržovės, riešutai; 5. saldumynai. Kasdien būtina valgyti kuo įvairesnį maistą iš kiekvienos šių produktų grupių. Daugiausia reikia valgyti duonos, grūdų, bulvių produktų iš bazinės grupės, mažiausiai – riebalų ir cukraus iš viršutinės grupės. Visos Sveikos mitybos piramidės maisto produktų grupės yra reikšmingos. Todėl vartojant įvairų maistą, labiau tikėtina, jog organizmo poreikiai bus patenkinti.

Užsiėmimo pabaigoje vaikai piešė, atliko užduotėles sveikos mitybos tematika, kurios jiems tikėtina padės geriau įsiminti sveikos mitybos principus.

 Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Laima Miliukienė

2019 M. PAMOKA „KĄ REIKĖTŲ ŽINOTI APIE ANTIBIOTIKUS?“

      Spalio mėnesį visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, pravedė užsiėmimą 8 klasės moksleiviams apie tinkamą antibiotikų vartojimą, kuris padeda įveikti infekcines ligas.

Stebint antibiotikų vartojimo didėjimą, lygiagrečiai stebimas ir bakterijų atsparumo augimas. Bakterijos tampa vis labiau atsparios antibiotikams. Atsparių bakterijų atsiradimas – rimta visuomenės sveikatos problema, nes atsparios bakterijos lengvai plinta visuomenėje – perduodamos šeimos nariams ir kitiems žmonėms. Tik užkirtus kelią atsparių bakterijų atsiradimui ir plitimui išlaikysime antibiotikus efektyvius ateinančioms kartoms.

Parengė Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Laima Miliukienė

2019 M. STENDAS „ANTIBIOTIKUS VARTOKIME ATSAKINGAI“

      Spalio mėn. visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, parengė ir stendą antibiotikų vartojimo tema, siekdama sustiprinti antibiotikų atsakingo vartojimo svarbą šiuo metu. Stende atkreipiamas dėmesys į svarbiausius dalykus, kuriuos apie antibiotikus turėtų žinoti kiekvienas.  Tokius kaip: antibiotikai efektyvūs vaistai tik prieš bakterines infekcijas, antibiotikus gali paskirti tik gydytojas, antibiotikai negydo peršalimo ir gripo, antibiotikai neveikia virusų, antibiotikai neturi nuskausminančio poveikio, todėl jie nesumažina galvos, raumenų skausmų, antibiotikai turi pašalinį poveikį (viduriavimas), netinkamas antibiotikų vartojimas didina atsparumo antibiotikams atsiradimo riziką.

Parengė Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Laima Miliukienė

PAMOKĖLĖ – PRAKTINIS UŽSIĖMIMAS „BŪK SAUGUS KELYJE“

       Tamsesni rytai ir vakarai praneša ne tik apie artėjančią žiemą, bet ir išaugusią nelaimių kelyje tikimybę. Atėjus rudeniui, eismo sąlygos tampa sudėtingesnės, o saugumą sumažina ir prastas matomumas. Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą Stakliškių gimnazijoje, priminė ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyriaus vaikams apie būtinybę būti matomiems tamsiu paros metu kelyje, pakartojo pagrindines pėsčiųjų eismo taisykles. Vaikai demonstravo savo žinias atsakinėdami į užduodamus klausimus saugaus eismo tematika.

Parengė Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Laima Miliukienė

2019 M. STENDAS „JUDĖJIMAS – SVEIKATA“

     Gausūs moksliniai tyrimai neginčijamai įrodė, kad reguliarus fizinis aktyvumas turi platų poveikio diapazoną ir tiesiogiai teigiamai veikia kaulų ir raumenų sistemą, širdies ir kraujagyslių sistemą, kvėpavimo sistemą, palaiko būtiną energijos apykaitos balansą, mažina širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius (pirminę arterinę hipertenziją, gliukozės kiekį ir didelio tankio lipidų cholesterolio bei trigliceridų kiekį kraujyje), didina kaulų tankį ir mineralizaciją, gerina nervų sistemos veiklą, teigiamai veikia imuninės sistemos veiklą.

Yra pakankamai mokslinių įrodymų, kad fizinis aktyvumas yra viena iš svarbiausių sveiko gyvenimo būdo sudėtinių dalių, daranti teigiamą įtaką ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai bei kognityvinėms funkcijoms (gerina mokinių mokymosi rezultatus ir trumpalaikę atmintį), gyvenimo kokybei ir gyvenimo pilnatvės pajautimui, socialiniam asmens aktyvumui ir kt..

     Siekiant labiau skatinti moksleivių judėjimą Stakliškių gimnazijoje, rugsėjo 4 d. visuomenės sveikatos  specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, paruošė stendą „Judėjimas – sveikata“. Jame pabrėžiama visapusiška judėjimo svarba vaiko organizmui, siekiant gerinti moksleivių fizinę ir psichinę sveikatą – judėjimas ypač svarbus. Judėjimas ne tik sveikatos, bet ir grožio šaltinis.

Parengė Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje Laima Miliukienė

2019 M. KUPRINIŲ SVĖRIMO AKCIJA

       Šių metų rugsėjo 11 d. Stakliškių gimnazijoje vyko kuprinių svėrimo akcija pirmų – ketvirtų klasių moksleiviams. Daugumos moksleivių kuprinių svoriai atitiko jiems leidžiamą nešti svorį pagal jų kūno masę, tik vieno moksleivio kuprinės svoris viršijo jam leistiną nešti svorio normą iki 10 %. Džiugu, kad kitų moksleivių kuprinių svoris neviršijo leistinos ribos ir pradinių klasių moksleiviai nešioja lengvesnes kuprines nei praėjusiais mokslo metais. Visuomenės sveikatos  specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, priminė per didelio svorio kuprinių nešiojimo neigiamas pasekmes moksleivių sveikatai, paragino kiekvienos dienos vakare peržiūrėti kuprinės turinį ir nešiotis tik sekančiai dienai reikalingus vadovėlius, sąsiuvinius ir kitas mokymosi priemones.

Parengė Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje Laima Miliukienė

2019 M. RENGINYS EUROPOS JUDUMO SAVAITEI PAŽYMĖTI „PASIMANKŠTINKIME KARTU“

       Fizinis aktyvumas – bet kokia žmogaus kūno judėjimo išraiška, sukelianti didesnę medžiagų apykaitą negu ramybės būklėje. Fizinis aktyvumas yra būtina ir neatskiriama sveikos gyvensenos dalis, teigiamai veikianti vaiko, o vėliau ir suaugusiojo sveikatą. Tą patvirtina gausūs moksliniai tyrimai ir įvairūs autoriai savo darbuose. Fizinis pasyvumas plačiai pripažintas kaip vienas pagrindinių rizikos veiksnių, lemiančių sergamumą lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, ypač ekonomiškai išsivysčiusiose Vakarų valstybėse. Reguliarus fizinis krūvis yra tiesiogiai siejamas su saugesniu, sveikesniu ir ilgesniu gyvenimu. Neabejotinai teigiamą fizinio aktyvumo poveikį vaiko ar suaugusiojo sveikatai galima suskirstyti į 3 sferas: 1. Fizinis poveikis – mažina širdies ligų, cukrinio diabeto, nutukimo, hipercholesterinemijos, aukšto kraujo spaudimo, osteoporozės ir kt. susirgimų riziką. 2. Emocinis poveikis – mažina neigiamas emocijas, gerina nuotaiką ir miegą, mažina depresijos bei nerimo apraiškas, didina savivertę ir teigiamai veikia savęs suvokimą, bendravimą su kitais žmonėmis, tarpusavio supratimą ir pan. 3. Finansinis poveikis – padeda išvengti išlaidų, susijusių su ilgalaikėmis fizinio pasyvumo sukeliamomis sveikatos problemomis. Pastaraisiais dešimtmečiais vaikų bei paauglių pramogų ir laisvalaikio pobūdis labai pasikeitė – tapo žymiai pasyvesnis. Vaikai, kurie daug laiko praleidžia prie televizoriaus, skaitydami, besimokydami ar žaisdami kompiuterinius žaidimus, patenka į padidėjusios rizikos grupę (nutukimas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, kaklo ir juosmens skausmai, regėjimo sutrikimai, dažnesni funkciniai negalavimai: miego sutrikimai, galvos skausmai ir pan.), palyginti su tais, kurie eina į lauką ar sporto salę aktyviai žaisti, padeda tėvams namų ruošoje ar ūkyje, aktyviai sportuoja ar pasirenka kitas fizinio aktyvumo formas. Moksliniais tyrimais nustatyta, jog fiziškai aktyvūs vaikai geriau mokosi. Fizinis aktyvumas yra vienintelė energijos „išlaidų“ dalis, kuri gali keistis iš esmės: nuo mažiau kaip 10 proc. (tarp fiziškai ypač pasyvių asmenų) iki daugiau kaip 80 proc. tarp nepaprastai aktyvių asmenų. Vidutiniškai apie 20–30 proc. visų organizmo energijos „išlaidų“ priklauso nuo fizinės veiklos.

Šių metų rugsėjo 18 d. Stakliškių gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriuje, o rugsėjo 25 d. ir Pieštuvėnų ikimokyklinio ugdymo skyriuje vyko pamokėlė – praktinis užsiėmimas Europos judumo savaitei paminėti „Pasimankštinkime visi kartu“. Užsiėmimo metu visi bendrai pajudėjome, darydami fizinius pratimus. Vaikai greitai įsitraukė į šią veiklą, jiems patiko judri veikla, nauji fiziniai pratimai.  Užsiėmimo pabaigoje kiekvienas dalyvis galėjo parodyti jam labiausiai patikusį pratimą, kurį visi kartu padarė dar kartą, kiekvienas pabuvo ir dalyviu, ir vedančiuoju. Pajudėjimas baigėsi gera nuotaika ir parausvėjusiais skruostais.

Parengė Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje Laima Miliukienė

2019 M. STENDAS „KAIP IŠVENGTI ŽARNYNO INFEKCIJŲ VASARĄ?“

     Birželio mėn. visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, parengė stendą kaip apsisaugoti nuo žarnyno infekcijų vasarą. Vasara – gražiausias metų laikas, kai norisi kuo ilgiau mėgautis išsiilgta saule, šiluma, gaiviais vandens purslais. Tačiau šilumą mėgstame ne tik mes, bet ir užkrečiamųjų ligų sukėlėjai – šiltuoju metų laiku ypač padidėja sergamumas bakterinėmis žarnyno ligomis. Kur slypi pavojai ir kaip jų išvengti? Per maistą plintančias žarnyno infekcines ligas sukelia maiste esantys mikroorganizmai. Prisidauginę iki reikiamos koncentracijos jie gali sukelti ligą ir tapti pavojingais mūsų sveikatai. Dažniausiai sveikatai pavojų sukelia maiste esančios bakterijos.
Labai aktuali problema – saugus produktų laikymas. Jei aplinkos temperatūra aukštesnė nei 10 laipsnių, ligas sukeliančios bakterijos maisto produktuose gali sparčiai daugintis. Vasara – palankiausias metas plisti žarnyno infekcinėms ligoms, kadangi šiluma yra viena svarbiausių sąlygų užkrečiamųjų ligų sukėlėjams daugintis. Kuo karštesnė diena, tuo greičiau maistas genda. Kai kurios maiste besidauginančios bakterijos gamina toksiną, kuris taip pat yra apsinuodijimo maistu priežastis. Maisto produktus būtina laikyti šaldytuve. Jei, pavyzdžiui, sriubą per naktį paliekame ant viryklės, tai kitą dieną joje bus begalė bakterijų. Dar viena didelė problema – produktų atšildymas. Sušaldytus produktus galima atšildyti tik šaldytuve ar specialiu režimu mikrobangų krosnelėje, bet jokiu būdu ne kambario temperatūroje. Atšildyti produktai per dvi valandas turi būti termiškai apdorojami.
Keliaujant ar būnant gamtoje, maistas dažnai laikomas ir ruošiamas nesilaikant higieninių reikalavimų. Itin dažna apsinuodijimo maistu priežastimi tampa greitai gendančio maisto (salotų, mišrainių su majonezu, karšto rūkymo mėsos, žuvies, dešros, pieno produktų, kreminių gaminių ir kt.) vartojimas, ypač jei toks maistas kelias valandas buvo laikomas 20°C ir aukštesnėje temperatūroje. Kuo ilgiau netinkamai laikome maistą, tuo didesnė tikimybė apsinuodyti.

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Laima Miliukienė

2019 M.PAMOKĖLĖ – PRAKTINIS UŽSIĖMIMAS „BŪK SAUGUS VASARĄ“

     Birželio mėn. visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, pravedė pamokėlę – praktinį užsiėmimą ikimokyklinio amžiaus vaikams apie pavojus, tykančius vasarą. Specialistė priminė ne tik apie saulės teikiamus malonumus, bet priminė ir jos keliamus pavojus sveikatai, priminė tinkamos aprangos svarbą karštu, saulėtu metu. Svarbu dėvėti šviesius, laisvus drabužius, nepamiršti užsidėti galvos dangalų bei akinių nuo saulės. Patartina, kad dėvimi drabužiai būtų natūralaus pluošto. Ilgai būti saulėje pavojinga, nes oda gali per stipriai nudegti, ištikti šilumos ir saulės smūgis.
Labai svarbu vasarą būti atsargiems ir kelyje! Gatvę reikia pereiti tik sankryžose, pėsčiųjų perėjose, atsiminti šviesoforo spalvų reikšmes. Į viešąjį transportą įlipti ir išlipti tik pažymėtose vietose.
Daug pavojų tyko vandenyje ir prie jo. Svarbu prie vandens telkinių būti tik kartu su suaugusiai ir laikytis saugumo taisyklių maudantis.
Svarbu būti atsargiems ir miške! Čia svarbu saugotis erkių, naudoti jas atbaidančias priemones. Jei įgėlė bitė, uodas ar kitas vabzdys, ant skaudamos vietos reikia uždėti šaltą kompresą ir prašyti tėvų, kad nuvežtų pas gydytoją.
Labai svarbu vasarą gerti kuo daugiau skysčių! Karštomis dienomis, ypač ilgesnį laiką būnant saulėje, būtina gerti daug skysčių. “Gerk, nors ir netroškina”. rekomenduojama gerti paprastą, mineralizuotą vandenį arba vėsią arbatą. Saugiausi gėrimai – fasuotoje taroje, tik jokiu būdu ne su saldikliais, kurie turi daug kalorijų, o troškulio nemalšina.
Vasaros metu reikėtų riboti fizinį aktyvumą. Dienos metu būkite aktyvūs, tačiau viską darykite lėčiau nei įprastai, stenkitės laiką leisti vėsesnėse patalpose, tai ypač svarbu vidurdienį (nuo 10 iki 16 val.). Karštomis dienomis skysčius reikia vartoti ne tik tada, kai troškina, bet patartina gerti reguliariai. Tinkamiausi gėrimai tokiam laikotarpiui – vanduo (lengvai mineralizuotas, negazuotas), natūralios sultys.
Maisto pagrindą karštu laikmečiu turėtų sudaryti vaisiai ir daržovės, lengvai virškinami, nekaloringi produktai. Nevenkite aštraus maisto, jo sukeliamas prakaitavimas padės aušinti kūną. Venkite riebių, kaloringų „užtaisų“.

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Laima Miliukienė

2019 M. PAMOKA „KĄ REIKĖTŲ ŽINOTI APIE RŪKYMĄ?“

      Gegužės mėnesį visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, supažindino 7 ir 8 klasės moksleivius su rūkymo žala ir pasekmėmis sveikatai. Vaikai sužinojo, kokios medžiagos sudaro cigaretę, nustebo sužinoję, kad tabako dūmuose yra apie 4000 kenksmingų medžiagų ir kad Lietuvoje miršta nuo rūkymo sukeltų ligų net 7000 žmonių per metus. Vaikams buvo naujiena, kad gyvenantys šalia rūkančio žmogaus serga tomis pačiomis ligomis, kaip ir rūkantis, nes kvėpuoti išpučiamais dūmais yra tiek pat kenksminga, kaip ir rūkyti. Patys vaikai puikiai įvardijo rūkymo priežastis, žinojo ir pagrindinius mitus apie rūkymą, tai jiems jau – žinomi dalykai. Visiems buvo įdomu sužinoti, kiek tai kainuoja pinigų, pamatę skaičius, jie diskutavo, kad geriau nusipirkti mašiną, negu rūkyti. Paskaitos metu buvo aptartos ir elektroninės cigaretės, supažindinta su jos sudėtimi ir keliamais pavojais sveikatai.

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Laima Miliukienė

2019 M. PAMOKĖLĖ – PRAKTINIS UŽSIĖMIMAS „NORI BŪTI SVEIKAS – JUDĖK, NORI BŪTI GRAŽUS – JUDĖ “

    Gegužės 10 d. visame pasaulyje minima tarptautinė Judėjimo sveikatos labui diena. Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą Stakliškių gimnazijoje, šią dieną paminėjo darydama mankštą kartu su Stakliškių gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriaus ir Pieštuvėnų ikimokyklinio ugdymo skyriaus vaikučiais bei auklėtojomis.
PSO ligų profilaktikai bei sveikatos stiprinimui į pirmą vietą iškelia sveikos gyvensenos ugdymą. Nereikėtų pamiršti labai taiklios sentencijos, kad nė vienas vaistas negali pakeisti fizinio aktyvumo, o tinkamai taikomas fizinis aktyvumas gali pakeisti dalį vaistų!

Vaikui judėjimas – įgimta savybė, troškimas veikti, būti aktyviam, išreikšti save, ką nors daryti. Tai ypač aiškiai pasireiškia vaikystėje.
Kad ir kokia svarbi ir būtina vaiko įgimta savybė impulsyviai judėti, jos nepakanka žmogaus gyvenime. Žmogaus fizinė veikla yra tokia sunki ir sudėtinga, kad tokiai veiklai vaikai yra ruošiami pamažu, sistemingai, nuolat mokant kaskart vis sudėtingesnių judesių ir veiksmų.
Remiantis PSO rekomendacijomis, vaikai raginami judėti:
Ne mažiau kaip 60 min. vidutiniu intensyvumu kasdien;
Ne mažiau kaip 30 min. dideliu intensyvumu kasdien…
…nes judėjimas yra viena iš būtinų sąlygų sveiko vaiko raidai ir stiprina visus fizinio pajėgumo elementus:
• jėgą,
• ištvermę,
• greitumą,
• lankstumą,
• vikrumą,
• judesių koordinaciją,
• pusiausvyrą.
Labai svarbu tinkamai parinkti fizinius pratimus, jie turėtų atitikti vaikų individualų pajėgumą. Judėjimas padeda palaikyti fizinę, psichinę sveikatą, plačią šypseną, energiją ir gyvenimo džiaugsmą.

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Laima Miliukienė

2019 M. PASKAITA „TINKAMA ASMENS HIGIENA – KELIAS Į STIPRIĄ SVEIKATĄ“

      Gegužės mėnesį visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, priminė asmens higienos įgūdžius Stakliškių gimnazijos 4,5 ir 6 klasės moksleiviams.
Asmens higiena –sveikatos šaltinis Sveikos gyvensenos ugdymas yra vienas efektyviausių būdų padėti žmogui būti sveikam: įgyti praktinių įgūdžių, leidžiančių prieinamomis priemonėmis sistemingai stiprinti sveikatą, priimti teisingus sprendimus, nuolat rūpintis savo ir artimųjų sveikata, suvokti atsakomybę už savo ir kitų sveikatą, išlaikyti ją optimaliai gerą net kritinėse situacijose, naudotis naujausia visuomenei teikiama informacija apie sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą. Poreikis sveikai gyventi turėtų būti formuojamas nuo pat gimimo, ir pirmiausia už tai yra atsakinga šeima. Ne mažesnis vaidmuo tenka vaikų ugdymo institucijoms – ikimokyklinėms įstaigoms ir mokykloms. Asmens higiena – svarbi kiekvieno žmogaus sveiko gyvenimo dalis, kuri padeda apsisaugoti nuo daugelio infekcinių ligų. Asmens higienos įgūdžiai dažniausiai susiformuoja vaikystėje tėvų, senelių ir mokytojų dėka. Tačiau apie higienos įgūdžius vaikams reikia priminti nuolat

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Laima Miliukienė

STRAIPSNIS „ELEKTRONINĖS CIGARETĖS. KOKS JŲ POVEIKIS SVEIKATAI?“

Jokio nemalonaus tabako kvapo, geltonų dantų ar pirštų, pelenų, patraukli, graži, gali būti įvairių spalvų, labai panaši į pieštuką, madingą šratinuką, žiebtuvėlį ar atsuktuvą. Didelė tikimybė, kad daugelis net neįtars, jog šis ant stalo ar jų atžalos kuprinėje esantis daiktas – elektroninė cigaretė. Patrauklus, spalvingas suaugusiųjų žaisliukas. Spalvotas dūmas, karamelinis ar šokoladinis skonis, viskas yra paruošta ir pritaikyta vartotojui. Beje, itin išrankiam, gali pasiūlyti net dūmą be nikotino. Elektroninės cigaretės – vis labiau populiarėjantis žaisliukas paauglių rankose.
Elektroninės cigaretės – jau ne naujiena. Jos buvo išrastos 2003 m. Kinijoje, o 2006 m. pasiekė Jungtinių Amerikos Valstijų bei Europos rinkas. Kurtos, kad būtų kuo panašesnės į įprastas cigaretes bei jas atstotų ir imituotų įpras¬tinio rūkymo metu patiriamus pojūčius. Pats prietaisas susideda iš kaitiklio, skysčiu užpildytos kasetės, bei maitinimo elemento. Atsižvelgiant į prietaiso modelį, vartotojas kai¬tiklį įjungia traukdamas orą arba paspausdamas mygtuką. Kaitiklis įkaista, kasetėje kaitinamas skystis tampa garais, primenančiais degančių ta¬bako gaminių dūmus. Gamintojų platinami skysčiai susideda iš tų pačių pagrindinių sudedamųjų dalių: niko¬tino (gali būti ir be nikotino), propilenglikolio arba glicerolio ir kvapiųjų medžiagų (gali nebū¬ti). Kitos sudedamosios dalys gali būti įvairios. Tyrimai rodo, kad ant elektroninės cigaretės pakuotės nurodytasis nikotino kiekis neretai skiriasi nuo realaus elektroninėje cigaretėje esančio nikotino kiekio. Be to, net rūkant tą pačia cigaretę, iškvėpiamuose dūmuose nikotino kiekis gali smarkiai svyruoti ir kaskart būti vis kitoks. Išlieka nikotino perdozavimo rizika, nes dažnai jos vartojamos netinkamai.
Elektrininių cigarečių garai skiriasi nuo įprastoms cigaretėms būdingų dūmų. Juose nėra dervų. Bet vis dar mažai žinoma apie išgarinto propilenglikolio ir glicerolio saugumą, galimą jų kancerogeninį poveikį. Skildamas aukštoje temperatūroje propilenglikolis gali sudaryti propilenoksidą, kuris yra kancerogeniškas žmonėms, o kaistant gliceroliui gali sudaryti toksinas akroleinas, sukeliantis kvėpavimo takų sudirginimą. Glicerolio ir propilenglikolio skilimo produktai yra kancerogenai- formaldehidas ir acetaldehidas, jų kiekiai priklauso nuo naudojamos baterijos įtampos. 2013 m. JAV Kalifornijos universitete buvo nuodugniai ištirta elektroninių cigarečių aerozolio sudėtis. Buvo rasta sidabro, geležies, aliuminio, silikato dalelių ir mikroskopinių alavo, chromo bei nikelio dalelių. Kietųjų dalelių kiekis prilygsta tabako cigaretėse esančiam kiekiui. Prekyboje yra daugiau nei 7 000 aromatų, suteikiančių įvairių saldainių, vaisių, alkoholinių gėrimų kvapą ir skonį. Toksinis poveikis kvapniųjų medžiagų, kvėpavimo sistemai nėra galutinai ištirtas.
Rūkydamas elektronines cigaretes (tėveliai turėtų į tai atkreipti dėmesį) – vaikas niekada nesmirdės tabaku, tačiau jei nuo jūsų paklusnaus sūnaus ar dukros dažnai dvelkia maloniai saldus kvapas – tai gali būti ženklas, kad kuprinėje rastumėte, jų nuomone, nekaltą, tačiau pagal pirmuosius įrodymus ne mažiau kenksmingą nei įprastos, elektroninę cigaretę.

Ilgalaikio elektroninių cigarečių vartojimo pasekmės sveikatai nėra išaiškintos. Nėra pakankamai ištirtos elektroninių cigarečių skysčiuose esančių medžiagų toksiškumas. Trūksta duomenų apie elektroninių cigarečių, kaip pagalbinės priemonės norint mesti rūkyti, veiksmingumą ir saugumą.
Tyrimai atskleidžia, kad elektroninių cigarečių vartotojai skundžiasi net 12 organizmo sistemų sutrikimų simptomais pradėjus vartoti elektronines cigaretes ar praėjus savaitei nuo vartojimo pradžios. Dažniausiai jaučiami nemalonūs kvėpavimo ir nervų sistemos sutrikimų simptomai, burnos ir gerklės gleivinės pakenkimai. Elektroninių cigarečių vartotojai skundžiasi pakilusiu kraujo spaudimu, galvos skausmu ir svaigimu, nemiga, nerimu, drebuliu, nuovargiu, burnos ir gerklės gleivinės sudirginimu, krūtinės skausmais ir spaudimu, sausu kosuliu, pasunkėjusiu kvėpavimu, čiauduliu, peršalimo simptomais, raumenų ir sąnarių skausmu, sutrikusiu virškinimu, išsausėjusia oda ir dar begale kitų neigiamų simptomų. Kai kuriuos elektroninių cigarečių vartotojų nurodomus simptomus galima sieti su nikotino perdozavimu, pavyzdžiui: pykinimą, vėmimą, širdies ritmo pokyčius, pasimetimą, galvos svaigimą ar nuovargį. Taip pat gali būti, kad dalį simptomų, pavyzdžiui, nerimą, depresiją, sukelia nikotino abstinencija dėl rūkant elektronines cigaretes gauto per mažo nikotino kiekio, kai bandoma atsisakyti tabako cigarečių rūkymo. Nors didžioji dalis jaučiamų nemalonių simptomų yra neryškūs ir nedaro didelės įtakos kasdieniam žmogaus gyvenimui bei sveikatai, bet kai kurie simptomai įspėja apie galimus rimtesnius sveikatos sutrikimus, gali trukdyti dirbti, vairuoti ir pilnavertiškai leisti laiką.
Sparčiai plintant elektroninių cigarečių vartojimui, visuomenė turėtų nepasitikėti skleidžiama prieštaringa, tyrimais nepagrįsta informacija, juo labiau, kad elektroninėje cigaretėje esančios medžiagos yra įkvepiamos į plaučius ir patenka į kraują. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), tabako kontrolės organizacijos bei mokslininkai skatina visus vartotojus elgtis apdairiai ir susilaikyti nuo elektroninių cigarečių įsigijimo ir vartojimo, kadangi iki šiol nėra mokslinių tyrimų, patvirtinančių šio produkto naudojimo saugumą.
Elektronines cigaretes naudojantys žmonės vis labiau jomis nusivilia. Jau ne kartą sprogęs įrenginys ne tik vos nepražudė rūkančiojo, bet ir atskėlė nemenką gabalą kriauklės bei apdegino sienas, uždegė spintą, (57-erių metų JAV gyventojo burnoje sprogo elektroninė cigarete, vyras buvo sunkiai sužeistas: išmušti keli dantys, nutrauktas liežuvio galiukas, apdeginta burna ir veidas. Sprogimas buvo toks stiprus, kad nulėkęs cigaretės galiukas uždegė spintą).
Nors elektroninės cigaretės pamažu keičia paprastas cigaretes, siūlome pamąstyti, prieš perkant šį įrenginį, kadangi užfiksuotas jau ne vienas sprogimo atvejis tiek užsienyje, tiek Lietuvoje.
Lietuvos Respublikoje draudžiama vartoti, parduoti, nupirkti ar kitaip perduoti elektronines cigaretes asmenims iki 18 metų.
Lietuvos Respublikoje rūkyti tabako gaminius ir elektronines cigaretes draudžiama:
Visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose ir jų teritorijose, kuriose teikiamos socialinės priežiūros ar socialinės globos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose;
• Darbo vietose, esančiose uždarose patalpose. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose gali būti įrengtos specialios, kuriose leidžiama rūkyti. Rūkymo patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
• Visų rūšių viešajame transporte, išskyrus tolimojo susisiekimo traukinius, kuriuose turi būti numatyti atskiri vagonai nerūkantiems ir rūkantiems, taip pat orlaivius, kuriuose numatytos atskiros vietos rūkantiems ir nerūkantiems;
• Restoranuose kavinėse, baruose ir kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse, lošimo namuose, automatų ir bingo salonuose, kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ir kiti renginiai, kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ir pypkių klubus;
• Transporto priemonių salonuose, jeigu juose yra asmenų iki 18 metų ar nėščių moterų.

Informaciją, pasinaudojant Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento medžiaga, parengė Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Laima Miliukienė

2019 M. STENDAS „BUNDA ERKĖS“

       Pavasario malonesni orai – gera žinia ne tik mums, po žiemos išsiilgusiems šilumos. Tai, deja, signalas pabusti ir erkėms, kurios vos atkutusios būna ypač alkanos, piktos ir kibios.
Į ataką erkės kyla jau kovo mėnesį. Aukų jos tyko ne tik miškuose, bet ir parkuose, vejose šalia namų. Dažnas, radęs įsisiurbusią erkę, netgi negali įvardyti, kur ji galėjo prikibti: regis, nesilankyta jokioje vietoje, kur galėtų būti šių agresyvių gyvių, dažnai platinančių Laimo ir erkinio encefalito ligas.
Siekdama perspėti Stakliškių gimnazijos bendruomenę apie pavasarį tykančius pavojus, visuomenės sveikatos priežiūros specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, parengė stendą apie erkes, kuriame pateikiama informacija ir rekomendacijos kaip elgtis gamtoje, kokias priemones naudoti, kad išvengtume erkių įsisiurbimo.

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje

Laima Miliukienė

2019 M. PAMOKA „KĄ REIKĖTŲ ŽINOTI APIE RŪKYMĄ?“

2019 M. balandžio mėnesį visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, supažindino 5 ir 6 klasės moksleivius su rūkymo žala ir pasekmėmis sveikatai. Vaikai sužinojo, kokios medžiagos sudaro cigaretę, nustebo sužinoję, kad tabako dūmuose yra apie 4000 kenksmingų medžiagų ir kad Lietuvoje miršta nuo rūkymo sukeltų ligų net 7000 žmonių per metus. Vaikams buvo naujiena, kad gyvenantys šalia rūkančio žmogaus serga tomis pačiomis ligomis, kaip ir rūkantis, nes kvėpuoti išpučiamais dūmais yra tiek pat kenksminga, kaip ir rūkyti. Patys vaikai puikiai įvardijo rūkymo priežastis, žinojo ir pagrindinius mitus apie rūkymą, tai jiems jau – žinomi dalykai. Visiems buvo įdomu sužinoti, kiek tai kainuoja pinigų, pamatę skaičius, jie diskutavo, kad geriau nusipirkti mašiną, negu rūkyti. Paskaitos metu buvo aptartos ir elektroninės cigaretės, supažindinta su jos sudėtimi ir keliamais pavojais sveikatai.

Visuomenės sveikatos specialistė,vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje

Laima Miliukienė

2019 M. STENDAS „AR ŽINAI, KODĖL VERTA NERŪKYTI?“

     Kovo mėn. visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, parengė ir stendą apie rūkymą, siekdama geriau įtvirtinti paskaitos metu moksleiviams suteiktas teorines žinias ir padidinti jų sąmoningumą, pasirenkant savo sveikatos tausojimą vietoj cigaretės.
Stende pateikiama pagrindinė informacija apie rūkymo daromą žalą sveikatai, nurodant cigarečių sudedamųjų dalių toksišką poveikį žmogaus sveikatai, išvardinant susirgimus, kurie pasireiškia rūkantiems žmonėms, pateikiami mitai apie rūkymą ir atkreipiamas dėmesys į estetinę rūkymo pusę.

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje 

Laima Miliukienė

2019 M. PAMOKA – PRAKTINIS UŽSIĖMIMAS „IŠGIRSKIME TYLĄ“

         Balandžio 24 d. minima Tarptautinė triukšmo suvokimo diena, šiai dienai paminėti Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą Stakliškių gimnazijoje, balandžio mėnesį pravedė užsiėmimą Stakliškių darželio IUG ir PUG vaikams apie triukšmo keliamus pavojus sveikatai ir supažindino su priemonėmis, padedančiomis išvengti triukšmo žalingų padarinių. Triukšmu vadinamas nepageidaujamas žmogui garsas, sklindantis iš įvairių (natūraliųjų ir dirbtinių) garso šaltinių. Fiziologiniu požiūriu tai bet koks garsas, kuris trukdo normaliam žmogaus darbui ar poilsiui. Akustinis triukšmas – įvairaus stiprumo ir dažnio garso bangų visuma, kuri gali sukelti nepalankias bei kenksmingas pasekmes sveikatai.
Triukšmo poveikis žmogaus organizmui suskirstomas į tiesioginį ir netiesioginį. Tiesioginis poveikis – akustinė trauma, klausos nuovargis, dėl triukšmo įtakos išsivystęs kurtumas. Netiesioginis triukšmo poveikis turi neigiamą įtaką centrinei nervų sistemai, kraujotakos sistemai, virškinimo sistemai, endokrininei sistemai, kaulų-raumenų sistemai.
20 proc. mūsų blogos savijautos priklauso nuo supančios aplinkos, kuri vis labiau tolsta nuo natūralios. Vienas iš greičiausiai kintančių aplinkos rodiklių – triukšmo lygis, kuris per paskutinius 15-20 metų padidėjo net 2 kartus. Daugumoje miestų ir gyvenviečių triukšmas pagrįstai yra laikomas viena svarbiausia ekologine problema. Triukšmas trukdo darbui, poilsiui, neigiamai veikia žmonių sveikatą.
Klausos nuovargis – tai laikinas klausos jautrumo sumažėjimas, kuris išsivysto ilgesnį laiką (kelias valandas ar dienas) veikiant intensyviam triukšmui. Gerai pailsėjus tyloje, paprastai, klausos nuovargis praeina ir klausa atsistato. Jeigu klausos perdirginimas ir nuovargis dažnai kartojasi, klausa palaipsniui silpnėja ir vystosi įvairaus laipsnio kurtumas..
Dėl triukšmo nespecifinio poveikio organizmui labiausiai veikiama centrinė nervų sistema: galvos skausmai, svaigimai, blogėja dėmesys, atmintis, sutrinka miegas, vystosi neurozės. Šie pakitimai dažnai išsivysto anksčiau, nei sutrinka klausa.
Triukšmas ypač kenkia vaikams ir jaunuoliams. Jų klausa yra jautresnė triukšmui, todėl ji greičiau pažeidžiama. Dėl ypač stipraus impulsinio charakterio muzikinio triukšmo, net 30-40 proc. jaunuolių, kurių amžius 14 – 20 m., klausa yra pažeista. Be to, impulsinis monotoniškai besikartojantis triukšmas kenkia ne tik klausai. Jis dirgina centrinę nervų sistemą, keičia žmogaus elgesį, skatina individo grubumą, agresyvumą, sumažėja mokymosi rezultatai, motyvacija.

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje

Laima Miliukienė

2019 M. SAVIŽUDYBIŲ PREVENCIJOS NACIONALINĖS PLATFORMOS PRISTATYMAS „TU ESI“

     Balandžio mėnesį visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, pristatė savižudybių prevencijos nacionalinę platformą „Tu esi“ Stakliškių gimnazijos mokytojams. 2018 metais LR Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinio psichikos sveikatos centro, Emocinės paramos tarnybų asociacijos ir Vilniaus bei Kauno miestų savivaldybių atstovai sutarė plėtoti vieningą savižudybių prevencijos ženklą „TuEsi“.
Ši interneto svetainė skirta savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui, šalia jo esančiam artimajam ir profesionalią pagalbą teikiantiems specialistams. Informacija svetainėje pateikiama glaustai, atsižvelgiant į specifinius kiekvienos tikslinės grupės poreikius. Savižudybės krizę patiriančiam asmeniui suteikiama informacija apie įvairius pagalbos būdus ir jos teikėjus konkrečioje savivaldybėje, ir ko jis gali tikėtis, kreipdamasis pagalbos telefonu, internetu ar susitikęs su specialistu. Norintieji padėti išgyvenantiems savižudybės krizę šioje svetainėje sužinos apie rizikos ženklus, priežastis ir mitus apie savižudybes, ras patarimų, kaip tinkamai suteikti pagalbą. Specialistams pateikiama išsami informacija, kaip elgtis konkrečioje situacijoje. Svetainėje taip pat publikuojamos savižudybės krizę išgyvenusiųjų istorijos.

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje

Laima Miliukienė

2019 M. PAMOKĖLĖ – PRAKTINIS UŽSIĖMIMAS „TINKAMA BURNOS                                 HIGIENA – KELIAS Į GRAŽIĄ ŠYPSENĄ“

     Balandžio mėnesį visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, pravedė pamokėlę – praktinį užsiėmimą Prienų r. Stakliškių gimnazijos 3 – 4 klasės moksleiviams apie tinkamą burnos higieną, padedančią išsaugoti sveikus dantukus ir burnos ertmę. Užsiėmimo metu kiekvienas vaikas galėjo pademonstruoti savo dantukų valymo techniką ant dantų muliažo ir pasimokyti kitokių, stomatologų rekomenduojamų dantukų valymo judesių, kurie laikui bėgant virs asmeniniais įgūdžiais, praversiančiais visą gyvenimą tinkamai prižiūrėti dantukus.

Visuomenės sveikatos specialistė,

vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje

Laima Miliukienė

2019 M. STENDAS „AR ŽINAI, KODĖL VERTA NERŪKYTI?“

   Kovo mėn. visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, parengė ir stendą apie rūkymą, siekdama geriau įtvirtinti paskaitos metu moksleiviams suteiktas teorines žinias ir padidinti jų sąmoningumą, pasirenkant savo sveikatos tausojimą vietoj cigaretės.
Stende pateikiama pagrindinė informacija apie rūkymo daromą žalą sveikatai, nurodant cigarečių sudedamųjų dalių toksišką poveikį žmogaus sveikatai, išvardinant susirgimus, kurie pasireiškia rūkantiems žmonėms, pateikiami mitai apie rūkymą ir atkreipiamas dėmesys į estetinę rūkymo pusę.

Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Laima Miliukienė

2019 M. STENDAS „ŠVARIOS RANKYTĖS“

     Atšalus orams, aplinkui siaučiant peršalimo ligoms ir gripui labai svarbu žinoti, kaip dar galima apsaugoti savo organizmą nuo pavojingų ligų sukėlėjų. Norėdama tai priminti Stakliškių gimnazijos bendruomenei, visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti vaikų sveikatos priežiūrą mokykloje, parengė stendą „Švarios rankytės“. Be įprastinių apsaugos nuo peršalimo ir gripo priemonių (sveikos mitybos, fizinio aktyvumo), labai svarbu nepamiršti ir nuolatos plautis rankų. Stende primenami taisyklingi rankų plovimo būdai ir teikiama nauda mūsų sveikatai.

Parengė Visuomenės sveikatos specialistė,

vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje

Laima Miliukienė

 

 2019 M. PAMOKA-PREZENTACIJA „VANDENY BŪK ATSARGUS –

TU NE ŽUVIS, O TIK ŽMOGUS“

   Siekiant skatinti vaikų atsakingą elgesį vandenyje, visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti moksleivių priežiūrą mokykloje, vasario 15 d. supažindino 6 klasės moksleivius su pavojais, tykančiais vandenyje įvairiais metų laikais ir pateikė rekomendacijas, kurių laikantis, galima būtų išvengti sveikatos sužalojimų vandenyje.

                                                                 Visuomenės sveikatos specialistė,

vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje

Laima Miliukienė

2019 M. PAMOKA „ANTIBIOTIKUS VARTOKIME ATSAKINGAI“

      Vasario 26 d. visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, supažindino 8 klasės moksleivius su grėsmėmis, tykančiomis netinkamai vartojant antibiotikus. Atsparumas antibiotikams  šiuo metu yra  viena iš didžiausių grėsmių sveikatai pasauliniu mastu. Jis  atsiranda natūraliai, tačiau netinkamai vartojami antibiotikai žmonių ir gyvūnų tarpe paspartina šį procesą. Auga infekcijų skaičius (tokių kaip gonorėja, pneumonija ir tuberkuliozė), kurias gydyti vis sunkiau, nes antibiotikų veiksmingumas mažėja. Atsparumas antibiotikams lemia ilgesnę gydymo trukmę ligoninėje, aukštesnes gydymo kainas ir mirtingumo didėjimą.

                                                                   Visuomenės sveikatos specialistė,

vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje

Laima Miliukienė

2019 M. STRAIPSNIS „KĄ TURĖTUME ŽINOTI APIE BURNOS VĖŽĮ?“

      Vasaris – burnos vėžio profilaktikos mėnuo, todėl vasario 7 d. visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, parengė straipsnį šia tema, kad atkreiptų mokyklos bendruomenės dėmesį ir paskatintų kartą per pusmetį užsukti profilaktiniam pasitikrinimui pas dantų gydytoją.

Vasaris – burnos vėžio profilaktikos mėnuo. Lietuvoje burnos ir ryklės vėžys sudaro apie 3 procentus visų onkologinių ligų atvejų. Tai piktybinė liga, apie kurią visuomenėje dar mažai žinoma. Net apie 75–80 procentų burnos vėžio atvejų mūsų šalyje aptinkama jau pažengusios stadijos. Kuo anksčiau aptinkamas vėžys, tuo gydymas būna sėkmingesnis.

Kada jau reikėtų susirūpinti? Daugeliu atvejų gleivinėje atsiranda ikivėžinių pakitimų. Burnoje gali atsirasti patinimas, paburkimas, sustorėjimas, guzelis arba šiurkštus, žaizdotas, šašuotas, negyjantis plotelis. Viena priežasčių, kodėl burnos vėžys dažnai būna smarkiai išvešėjęs, tai – delsimas. Aptikę tam tikrų gleivinės pakitimų daugelis žmonių neskuba kreiptis į medikus, nes nieko neskauda. Tačiau skausmas – jau vėlyvos stadijos ženklas. Ilgai negyjanti žaizdelė ar opa burnoje, ant lūpos – vienas dažnesnių burnos vėžio simptomų. Jei tokia žaizdelė išlieka kelias savaites, pasikonsultuoti su gydytoju būtina. Kiti simptomai, kurių nevertėtų praleisti pro akis, – skausminga, patinusi ar kraujuojanti raudonos ar baltos spalvos dėmelė ant dantenų, liežuvio, tonzilių ar burnos gleivinės, gumbelis ant lūpos, burnoje, kakle ar gerklėje, standus darinys žando gleivinėje.

Dėl ko susergama burnos vėžiu? Nuolat dirginama burnos gleivinė – dažna priežastis, dėl kurios išsivysto burnos vėžys. Taip gali atsitikti piktnaudžiaujant alkoholiu, tabaku. Burnos vėžys taip pat grasina jauniems žmonėms, kurie užsikrėtę žmogaus papilomos virusu (ŽPV). Rūkantiems rizika susirgti burnos vėžiu yra 15 kartų didesnė nei nerūkantiesiems. Ne ką mažiau pavojingas ir piktnaudžiavimas alkoholiu. Vartojant alkoholį kartu su tabaku rizika susirgti burnos ir burninės ryklės dalies vėžiu išauga net keletą kartų. Manoma, kad šie du veiksniai stiprina vienas kito poveikį. Lėtinis gleivinės dirginimas taip pat gali priartinti burnos vėžį, nes kuo daugiau dantų trūksta, tuo daugiau protezų burnoje, labiau alinama burnos gleivinė. Gleivinę ypač žeidžia nepritaikyti dantų protezai.

Burnos vėžio riziką galima sumažinti metant ar nepradedant rūkyti, vengiant alkoholio, valgant daug vaisių ir daržovių, vengiant ilgalaikio saulės poveikio lūpoms. Iš dalies šios ligos galėtų padėti išvengti ar bent jau kuo anksčiau ją nustatyti reguliarus lankymasis pas odontologą. Kaip būtų galima apsisaugoti?

                   Visuomenės sveikatos specialistė,

vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje

Laima Miliukienė

2018 M. PROTŲ MŪŠIS „AIDS: GERIAU ŽINOTI !18 “

    Šių metų gruodžio 7 d. visuomenės sveikatos  specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, surengė protų mūšį Stakliškių gimnazijos I G klasės mokiniams „AIDS: geriau žinoti!18“.  Šis renginys buvo skirtas Pasaulinės AIDS dienos paminėjimui (Pasaulinė AIDS diena minima gruodžio 1 d.) ir geresniam problemos suvokimui. Renginio metu moksleiviai sužinojo daug naujų faktų, susijusių su AIDS, demonstravo savo turimas žinias, varžėsi tarpusavyje. Visi aktyviai dalyvavusieji buvo apdovanoti prizais.

 Visuomenės sveikatos specialistė,

vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje

Laima Miliukienė

 

2018M. STENDAS „STIPRINKIME SAVO IMUNITETĄ“

      Atšalus orams, svarbu pagalvoti, kaip galima pastiprinti savo organizmą, kad nesusirgtume. Šių metų gruodžio 14 d. Stakliškių gimnazijoje visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti vaikų sveikatos priežiūrą mokykloje, parengė stendą „Stiprinkime savo imunitetą“.   Imunitetas – lyg nematomas skydas, saugantis organizmą nuo bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Kasdien mus „puola“ daugybė mikroorganizmų, bet stipraus imuniteto dėka  nesergame nuolat vis kita liga. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą. Jos laukia rimti išbandymai, nes neigiamas išorės poveikis stiprėja, todėl svarbu stiprinti organizmą . Geriausias imuniteto stiprinimo būdas – sveika gyvensena. Norint padidinti organizmo atsparumą ligoms, reikia laikytis darbo bei poilsio režimo, vengti streso, nepamiršti fizinio aktyvumo ir subalansuotos mitybos. Organizmas turi pakankamai gauti reikalingų medžiagų: baltymų, angliavandenių, riebalų, mineralų ir vitaminų. Maistas turi būti įvairus, suderintas, kokybiškas. Labai svarbu nepamiršti skysčių, vidutinė moteris turi per parą gauti 2-2,5, vyras – 3-3,5 litro skysčių, kad turėtume kuo išplauti šlakus.

Visuomenės sveikatos specialistė,

vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje 

Laima Miliukienė

 

 2018 M. FIZINIO AKTYVUMO PAMOKĖLĖ „JUDĖJIMAS –SVEIKATOS ŠALTINIS“

     Fizinis aktyvumas – tai veiksnys, kuris formuoja žmogaus organizmą ir jo funkcijas. Jis ugdo ir stiprina visas organizmo sistemas, veikia jų funkcijas ir gyvybingumą. Žmogui fizinis aktyvumas reikalingas lygiai tiek pat, kiek maistas ir oras. Tai ypač svarbu ikimokyklinio amžiaus vaikams, kurie intensyviai auga ir tobulėja. Jiems būdingas didelis judėjimo poreikis, kuris yra prigimtinis, o ne suvokiamas sąmoningai. Laikoma, kad judėjimas yra pagrindinis biologinis žmogaus raidos veiksnys, skatinantis organizmo vystymąsi.
Judant gerėja žmogaus motorika ir fiziniai gebėjimai. Ne visų vaikų motorika vystosi vienodu tempu. Skirtumus gali lemti daugybė įgimtų bruožų, tarp jų ir vadinamieji judėjimo gabumai, bet kartu nemažai įtakos turi ir aplinkos veiksniai – ypač gyvenimo būdas. Vaiko psichinis vystymasis dažniausiai sinchronizuojasi su jo judesių vystymusi.
Siekiant skatinti vaikų judėjimą, formuoti sveikos gyvensenos įpročius, visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti moksleivių priežiūrą mokykloje, gruodžio 14 d. ikimokyklinio amžiaus vaikus supažindino su mankštos pratimais, kurie stiprina vaikų kūno raumenis, gerina kraujotaką, motoriką ir fizinius gebėjimus. Vaikai fizinius pratimus darė labai džiaugsmingai.

Parengė Visuomenės sveikatos specialistė,

vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje

Laima Miliukienė

2018 M. STRAIPSNIS „TRAUMOS ŽIEMĄ“

      Žiemą čiuožyklomis virtę šaligatviai, apledėję laiptai, nebarstyti keliai – visa tai smarkiai padidina traumų riziką, o žiemos pramogos lauke vaikams neretai baigiasi nemalonumais – įvairiomis traumomis. Šių metų gruodžio 20 d. visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, parengė straipsnį mokyklos bendruomenei apie traumas žiemą, kuriame supažindinama su traumų priežastimis, duodami patarimai suaugusiems, kaip elgtis vaikų traumų atvejais.

Vaikai nuo gimimo linkę mėgdžioti, taip jie mokosi, todėl labai svarbu, kad suaugusieji, ypač tėvai, rodytų jiems gerą pavyzdį, nes vaikai mato bei mėgdžioja ir pageidautinus ir nepageidautinus suaugusiųjų elgsenos modelius, todėl ir eidami pėsčiomis ir važiuodami dviračiu arba automobiliu vaikams rodykite tik gerą pavyzdį!

Parengė Visuomenės sveikatos specialistė,

vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje

Laima Miliukienė

 

2018 M. STRAIPSNIS „PASITIKIME ŠVENTES SU SVEIKAIS SALDUMYNAIS“

    Siekiant atkreipti tėvelių dėmesį į perteklinį saldumynų vartojimą švenčių metu, visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, dar kartą priminė darželinukų tėveliams apie tinkamų saldumynų rinkimąsi švenčių laikotarpiu, gruodžio 20 d. patalpino straipsnį „Pasitikime šventes su sveikais saldumynais“ Stakliškių gimnazijos internetinėje svetainėje ir „Mano dienynas“ svetainėje.  Straipsnyje primenama tėvams apie saldumynų žalą vaikų sveikatai ir pateikiami pasiūlymai, kuo būtų galima pakeisti žalingus sveikatai saldumynus į daug naudingesnius, bet ne mažiau skanius ir patrauklius, gardėsius.

Parengė Visuomenės sveikatos specialistė,

vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje 

Laima Miliukienė

2018 M. STENDAS „MAISTO PRODUKTAI, KURIUOS DRAUDŽIAMA VALGYTI MOKYKLOJE“

    Šių metų lapkričio 26 d. Stakliškių gimnazijoje visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti vaikų sveikatos priežiūrą mokykloje, parengė stendą „Maisto produktai, kuriuos draudžiama valgyti mokykloje“. Jame akcentuojamos tos maisto produktų grupės ir tie produktai, kurie kelia grėsmę vaikų sveikatai ir yra nerekomenduojami mitybos racione, remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos priimtais nutarimais. Spalvotos iliustracijos sustiprina pateiktos informacijos ryškumą.

Visuomenės sveikatos specialistė,

vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje

Laima Miliukienė

 

2018 M. „TRAUMŲ IR NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ PREVENCIJA“

    Šių metų lapkričio 9 d. visuomenės sveikatos  specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, vykdė akciją „Būk matomas tamsoje“. Siekiant apsaugoti Stakliškių miestelio gyventojus nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų tamsiu paros metu, specialistė dalino praeiviams atšvaitus, priminė pėsčiųjų atsakomybę kelyje, demonstravo atšvaito užsidėjimo techniką ir vietą. Sutrumpėjus dienai, kiekvieną rudenį padaugėja nelaimių kelyje dėl prasto pėsčiųjų matomumo. Akcijos tikslas buvo sumažinti traumų ir nelaimingų atsitikimų skaičių Stakliškių seniūnijoje tamsiu paros metu.

 Visuomenės sveikatos specialistė,

vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje 

Laima Miliukienė

 

 2018 M. PROTŲ MŪŠIS „SVEIKA MITYBA – GEROS SVEIKATOS PAGRINDAS“

   Šių metų lapkričio 30 d. Stakliškių gimnazijoje vyko protų mūšis – „Sveika mityba – geros sveikatos pagrindas“. Dvi šeštos klasės moksleivių komandos rungėsi sveikos mitybos viktorinoje. Klausimai buvo įvairaus sudėtingumo, reikėjo parašyti kiek pavadinimų maisto medžiagų žmogus turi gauti kasdien, nustatyti vitamino šaltinį pagal pateiktus daržovių ir vaisių paveikslėlius, parašyti kūno masės indeksą ir atsakyti į daugelį kitų klausimų.  Abi komandos demonstravo savo žinias sveikos mitybos srityje, buvo smagu matyti jų entuziazmą ir teisingus atsakymus į pateikiamus klausimus.

Visuomenės sveikatos specialistė, 

vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje

Laima Miliukienė

2018 M. AKCIJA „PŪSK BALIONĄ, O NE DŪMĄ“

    Šių metų lapkričio 26 d. Stakliškių gimnazijoje vyko akcija nerūkymo dienai paminėti „Pūsk balioną, o ne dūmą“. Akciją suorganizavo visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, Laima Miliukienė. Entuziastingiausiai balionus pūtė šeštokai, jiems patiko tarpusavy parungtyniauti, kuris pripūs didesnį balioną per trumpesnį laiką. Akcijos metu buvo atkreiptas dėmesys į rūkymo daromą žalą moksleivių sveikatai.

 Visuomenės sveikatos specialistė,

vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje 

Laima Miliukienė

2018 M. STRAIPSNIS „MOKSLEIVIŲ SVEIKATOS PAŽYMOS – SVEIKATA“

  Siekiant atkreipti tėvelių dėmesį į priimtus pakeitimus dėl moksleivių sveikatos pažymų išdavimo tvarkos, visuomenės sveikatos  specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, patalpino straipsnį gimnazijos svetainėje, kuriame pateikiama visa reikalinga nauja informacija dėl moksleivių sveikatos pažymų.

 Visuomenės sveikatos specialistė,

vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje

Laima Miliukienė

 

2018 M. STRAIPSNIS „SVEIKOS MITYBOS SVARBA MŪSŲ GYVENMIME“

   Šių metų lapkričio 12 d. Stakliškių gimnazijos visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti vaikų sveikatos priežiūrą mokykloje, parengė straipsnį sveikos mitybos tema ir patalpino gimnazijos internetinėje svetainėje ir „Mano dienynas“ svetainėje. Šis straipsnis skirtas visai mokyklos bendruomenei: mokytojams, tėvams ir moksleiviams. Straipsnyje aptariamos pagrindinės sveikos mitybos taisyklės, nepamirštant ir pakankamo fizinio aktyvumo, mityba ir fizinis aktyvumas – viena kitą papildančios dalys. Pagrindinės sveikos mitybos taisyklės: valgyti maistingą, įvairų, dažniau augalinį nei gyvulinės kilmės maistą, kelis kartus per dieną valgyti grūdinių produktų ar bulvių, kelis kartus per dieną valgyti įvairių, dažniau šviežių vietinių daržovių ir vaisių (nors 400 g per dieną), išlaikyti normalų kūno svorį (kūno masės indeksas: 18,5–25), riebią mėsą ir mėsos produktus pakeisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa, vartoti liesą pieną, liesus ir nesūrius pieno produktus (rūgpienį, kefyrą, jogurtą, varškę, sūrį), rinktis maisto produktus, turinčius mažai cukraus, valgyti nesūrų maistą, riboti alkoholio vartojimą, valgyti reguliariai, gerti pakankamai skysčių, ypač vandens, kasdien aktyviai judėti.

Visuomenės sveikatos specialistė,

vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje

Laima Miliukienė

2018 M. STRAIPSNIS „PASITIKIME ŠVENTES SU SVEIKAIS SALDUMYNAIS“

    Siekiant atkreipti tėvelių dėmesį į perteklinį saldumynų vartojimą švenčių metu, visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje, lapkričio 21 d. patalpino straipsnį „Pasitikime šventes su sveikais saldumynais“ Stakliškių gimnazijos internetinėje svetainėje ir „Mano dienynas“ svetainėje.  Straipsnyje primenama tėvams apie saldumynų žalą vaikų sveikatai ir pateikiami pasiūlymai, kuo būtų galima pakeisti žalingus sveikatai saldumynus į daug naudingesnius, bet ne mažiau skanius ir patrauklius, gardėsius.

Visuomenės sveikatos specialistė,

vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje

Laima Miliukienė

 

2018 M. PIRMOS PAGALBOS MOKYMAI

   Šių metų lapkričio 23 d. Stakliškių gimnazijoje vyko Pirmos pagalbos mokymai II – III gimnazinių klasių moksleiviams. Mokymų metu moksleiviai buvo supažindinti su žmonių gaivinimo technika, pirmos pagalbos teikimo būdais užspringimo metu ir kraujavimo stabdymo metodais. Visi moksleiviai, susipažinę su teorinėmis pirmos pagalbos teikimo žiniomis, turėjo galimybę visa tai pademonstruoti praktinių užsiėmimų metu ant manekenų. Seminaro dalyviai buvo suskirstyti į grupeles po 3 žmones ir jie visi pasikeisdami turėjo pademonstruoti gaivinimo technikas, kurias išmoko seminaro metu. Visi manekenai buvo prijungti prie monitorių, kuriuose buvo galima matyti klaidas, kurias daro moksleiviai, atlikdami gaivinimą.  Tai leido mokiniams suprasti jų pačių daromas klaidas ir išmokti efektyvaus gaivinimo, kuris nelaimės atveju padėtų išgelbėti žmogui gyvybę. Pabaigoje buvo suorganizuotas gaivinimo konkursas, visos rungtyniavę komandos pademonstravo puikius gaivinimo rezultatus, visi nukentėjusieji buvo atgaivinti. Visi renginio dalyviai išsiskirstė puikios nuotaikos, vieniems buvo smagu dėl išmoktų pirmos pagalbos teikimo būdų, kitiems, kad pavyko puikiai perteikti turimas žinias ir pamatyti to rezultatus praktinių užsiėmimų metu.

Visuomenės sveikatos specialistė,

vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje

Laima Miliukienė