ŠIEMET ERKĖS YPAČ AKTYVIOS

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Prienų skyriaus specialistai informuoja, kad, po užsitęsusios žiemos, erkės ypač aktyvios.

Erkės – nereiklūs ir neįnoringi gyviai, joms pakanka vos kartą metuose pasimaitinti šiltakraujo gyvūno ar žmogaus krauju. Didžiąją savo gyvenimo dalį jos pratūno po miško paklote. Vienintelis erkių priešas yra sausra. Tuomet jos arba žūsta, arba traukiasi ten, kur pakanka drėgmės. Joms gyvybiškai svarbu po žiemos pasimaitinti, todėl vos tik viršutinis dirvos sluoksnis įšyla iki 5 – 7 laipsnių šilumos, erkės iškart suaktyvėja.

Prienų skyriaus darbuotojai  nuolatos atlieka erkių skaitlingumo stebėseną Stebėjimo stacionare, kuris yra Žvėrinčiaus miške. Alkanų erkių gausumas tiriamas kovo – lapkričio mėnesiais kartą per 10 dienų ir išreiškiamas erkių skaičiumi 1 km atkarpoje. Šiais metais pirmosios erkės buvo rastos kovo 27 dieną (aptiktos 2 suaugę erkės), tačiau balandžio pirmąjį dešimtadienį buvo surinkta net 40 erkių. Praėjusiais metais Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje dėl Laimo ligos buvo tirtos 25 erkės surinktos miške prie Prienų m. Ramybės gatvės (1-oje aptiktas Laimo ligos sukėlėjas)ir 37 erkės iš  Giraitiškių poilsiavietės (8-iose aptiktas Laimo ligos sukėlėjas).

Pagrindinės erkių platinamos ligos yra erkinis encefalitas bei Laimo liga. Šiais susirgimas 2017 m. sirgo 37 asmenys, Birštono savivaldybėje užregistruota 12 Laimo ligos atvejų, Prienų r. savivaldybėje – 18 Laimo ligos ir 7 erkinio encefalito atvejų.

Pati sunkiausia erkių platinama liga yra erkinis encefalitas, kuriuo dažniausiai užsikrečiama įsisiurbus infekuotai erkei, rečiau per nepasterizuotą pieną bei jo produktus. Susergama po 2-33 d., vidutiniškai po 7-14 d. Dažniausiai pasireiškia dvibangė ligos eiga: pirmosios bangos požymiai: karščiavimas, kaulų, raumenų skausmas, nuovargis, bendras silpnumas; antrosios – centrinės nervų sistemos pažeidimas (meningitas, meningoencefalitas): galvos skausmas, pykinimas, sprando raumenų rigidiškumas, karščiavimas, sąmonės, mąstymo sutrikimai, traukuliai, ir kt.  Specifinio erkinio encefalito gydymo nėra, tačiau yra vakcina apsauganti nuo susirgimo. Šiuo metu vakcinos skiriamos tiek suaugusiųjų asmenų, tiek vaikų skiepijimui. Imunitetui įgyti taikomos 3 vakcinos dozės. Pagal gamintojo rekomendacijas gali būti taikomos įprastinė arba pagreitinta vakcinacijos schema. Vėliau kas 3 – 5 metus imunitetui palaikyti atliekama revakcinacija (1 dozė).

Praėjusiais metais Prienų r. ir Birštono sav. buvo įskiepytos 948 erkinio encefalito vakcinos dozės,   per keturis šių metų mėnesius –  jau 446 dozės, tačiau pasiskiepyti dar tikrai nevėlu. Norintiems pasiskiepyti, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Daug dažniau pasitaiko užsikrėsti Laimo liga, kuria užsikrečiama įsisiurbus infekuotai erkei. Susergama po 3-32 d., vidutiniškai po 7-10 d. ši liga turi 3 stadijas: pirmosios požymiai: migruojanti eritema (neskausminga, neniežti, nepatinusi), karščiavimas, bendras negalavimas; antrosios – nervų sistemos, širdies, sąnarių, odos pažeidimas, pasireiškiantis juosmens, krūtinės, pečių juostos skausmu, kelių, alkūnių sąnarių uždegimu, širdies ritmo sutrikimu ir pan.; trečiosios – lėtinė infekcija, kuomet ilgiau nei 6 mėn. išlieka nervų sistemos, sąnarių, odos pažeidimai. Ši liga gydoma antibiotikais, tačiau skiepų nuo jos nėra.

Kaip apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų

  1. Nuolat tvarkyti ir prižiūrėti aplinką – viena ekologiškiausių ir svarbiausių erkių gausą mažinančių priemonių. Erkėms patinka gyventi ten, kur nenupjauta žolė, nesugrėbti lapai, auga brūzgynai. Todėl labai svarbu erkėms sudaryti nepalankias sąlygas gyventi ir plisti – nuolat valyti ir prižiūrėti parkų, sodų bei gyvenamųjų namų teritorijas (dažnai šienauti, naikinti menkaverčius krūmynus).
  2. Važiuojant iškylauti į gamtą patariama rengtis šviesesniais, ilgomis rankovėmis su prigludusiais rankogaliais drabužiais, ilgomis kelnėmis, apsiauti batus ilgais aulais, užsidėti kepuraitę ar užsirišti skarelę. Poilsiui reikėtų pasirinkti atvirą saulėtą aikštelę, sėdėti ar gulėti pasitiesus kilimėlį. Galima naudoti ir erkes atbaidančias priemones (repelentus).
  3. Grižus į namus, atidžiai apžiūrėti kūną (ypač erkės mėgsta įsisiurbti į paausius, pakinklius, pažastis, sprandą), iššukuoti plaukus, nuprausti po dušu. Vilkėtus drabužius pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje (sausame ore erkės gyvena labai trumpai).

Svarbu nepamiršti, kad erkės gali įsiurbti ne tik miške, bet ir parke, sode, ganyklose. Labai svarbu erkę kuo greičiau  pašalinti, įkandimo vietą dezinfekuoti, vėliau stebėti savo sveikatą. Pastebėjus raudoną dėmę odoje ar pasireiškus į gripą panašiems požymiams, kuo skubiau kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Kontaktai žiniasklaidai

Kristina Mikalauskienė

Tel. 8 37 331682; 867653401

El. paštas: kristina.mikalauskiene@nvsc.lt

Kauno departamento

Prienų skyriaus vedėjas

Almiras Skiauteris