Užkirskime kelią skendimams

Skendimas yra tokia būklė, kurios metu dėl į plaučius patekusio vandens sutrinka kvėpavimo procesas, todėl tampa nebeįmanoma gyvybiškai svarbių dujų apykaita. Suteikus skubią pirmąją pagalbą, skendusįjį galima atgaivinti. Pasaulyje kasmet paskęsta daugiau nei 388 tūkst. žmonių. Paskendimai yra dažniausia vaikų iki 14 metų mirties priežastis dėl nesmurtinių traumų. Kasdien pasaulyje paskęsta apie 480 vaikų, o mažo ir vidutinio išsivystymo šalyse įvyksta 95 proc. visų paskendimų. Lietuvoje kasmet nuskęsta apie 200 žmonių, iš jų apie 10 vaikų.

Mes galime padaryti kur kas daugiau, kad sumažintume skendimų naštą. Pasauliniai įsipareigojimai, prisiimti kaip darnaus vystymosi uždaviniai, negali būti įvardinti kaip atlikti, kol tokia išvengiama mirties priežastis kaip skendimai iš esmės lieka nepastebėta. Visi mes – politikos formuotojai, tėvai, pelno nesiekiančios organizacijos, įmonės ir suinteresuoti piliečiai – galime padėti užkirsti kelią skendimams. 2017 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) išleistame leidinyje „Užkirsti kelią skendimams: įgyvendinimo gairės“ (Preventing drowning: an implementation guide) pateikiami praktiniai žingsniai, kaip sumažinti skendimų – vienos iš labiausiai išvengiamų, dažnai nepastebimų ir aktualių visuomenės sveikatos problemų pasaulyje – skaičių. Taip siekiama atkreipti visuomenės dėmesį, didinti sąmoningumą ir įsitraukimą kovojant su skendimais.

Skendimų skaičių sumažinti ar net jų išvengti būtų galima įgyvendinus 6 intervencijas ir 4 strategijas, kurios tarpusavyje glaudžiai susijusios.

6 intervencijos, galinčios padėti išvengti skendimų:

  1. Suteikti priešmokyklinio amžiaus vaikams saugią aplinką šalia vandens, užtikrinti jų priežiūrą

Visame pasaulyje vaikams nuo 1 iki 4 metų kyla didžiausia rizika nuskęsti, nes jie yra judrūs ir gali patekti į atvirą ar neprižiūrimą vandens telkinį, iš kurio patys negali išlipti. Tėvų suvokimo apie riziką ir vaikų skendimų prevencijos stoka, nepakankama priežiūra ir neprižiūrimų vandens telkinių pasiekiamumas yra pagrindiniai šiai amžiaus grupei svarbūs rizikos veiksniai. Žemo ir vidutinio ekonominio išsivystymo šalyse pastebima tendencija, kad daugiausiai vaikai skęsta tėvų ar globėjų darbo metu. Vaikų priežiūra tėvų darbo valandų metu yra labai naudinga priemonė siekiant juos apsaugoti, neapsunkinant vyresnių brolių ar seserų, patikint priežiūrą jiems.

  1. Įrengti užtvaras, ribojančias prieigą prie vandens

Dažnai 1–4 metų amžiaus vaikai paskęsta arti namų esančiuose vandens telkiniuose. Pasauliniame skendimų pranešime nurodomi šie pagrindiniai vaikų skendimų rizikos veiksniai: netinkama ar nepakankama vaikų priežiūra, kliūčių, ribojančių prieigą prie vandens, nebuvimas bei nepakankamas galimų pavojų įvertinimas. Yra pastebėta, kad aukštesnių pajamų šalyse vaikai dažniau skęsta baseinuose ar privačiuose tvenkiniuose, o žemesnių pajamų šalyse –ežeruose, upėse ar kituose atviruose vandens telkiniuose. Vandens pasiekiamumą ribojantys barjerai ir užtvatai gali sumažinti nuskendusių vaikų skaičių. Tokią priemonę naudoja kai kurios aukštesnių pajamų šalys ir pasiekia puikių rezultatų.

  1. Mokyklinio amžiaus vaikų (vyresnių nei 6 metų) mokymas plaukti ir vandens saugos įgūdžių mokymas

Skendimai – viena pagrindinių vaikų mirties priežasčių visame pasaulyje, visgi daugiau kaip 90 proc. nuskendusių vaikų yra iš mažas ir vidutines pajamas gaunančių šalių. Plaukimo įgūdžių mokymas, siekiant sumažinti skendimų skaičių – viena populiariausių priemonių. Visame pasaulyje daugiausiai vaikų nuskęsta ankstyvoje vaikystėje, vyresnių vaikų skendimo atvejų yra žymiai mažiau. Svarbu atkreipti dėmesį, kad plaukimo ir saugos įgūdžių mokymas turi būti pritaikytas prie gyvenamosios aplinkos ir nėra efektyvu visiems taikyti vienodus standartus.

  1. Potvynių ir kitų rizikų valdymas bei atsparumo sukūrimas

Potvynių padariniai paveikia daugiausiai žmonių visame pasaulyje nei bet kuri kita stichinė nelaimė. Skendimas yra laikoma pagrindine mirties priežastimi potvynio metu (ypač Azijos šalyse). Ateityje, daugelyje pasaulio regionų yra tikėtinas potvynių pavojaus išaugimas – tai lemia klimato kaita ir urbanizacijos augimas. Nepaisant to, kai kuriuose regionuose numatomas mirties atvejų potvynių metu mažėjimas. Manoma, kad tai lemia atsakingas pasiruošimas galimai nelaimei bei ankstesnis pavojaus signalas. Visuomenės pasiruošimas galimai stichinei nelaimei leidžia bendruomenėms jaustis saugiau ir greičiau pasiekti saugias zonas bei sulaukti pagalbos. Labai svarbu yra įvertinti galimą potvynio riziką ir sukurti tikslų pasiruošimo bei gelbėjimo planą.

  1. Gelbėjimo ir gaivinimo mokymai visuomenei

Gelbėjimas ir gaivinimas turi nedidelę įtaką siekiant mažinti mirties ar sužalojimų skendimo metu skaičių. Visuomenei didesnę naudą atneša investicijos į skendimų prevenciją. Visi gelbėjimo ir gaivinimo įgūdžiai konkrečiam žmogui gali tapti gyvybės ar mirties klausimu. Nelaimės atveju žmonės yra linkę pulti į pagalbą net to nemokėdami. Pirmosios pagalbos mokymas leidžia saugiau elgtis gelbėjant kitų gyvybes. Svarbu nepamiršti, kad skęstančius vaikus dažnai bando gelbėti kiti šalia esantys vaikai, dėl to mokymai turi būti organizuojami ir vaikams. Vaiko amžius, nuo kada galima pradėti mokyti skęstančiųjų gelbėjimo ar gaivinimo, labai priklauso nuo vaiko fizinės būklės ir pajėgumų, bet manoma, kad dauguma vaikų jau nuo 12 metų yra pajėgūs gelbėti kitus. Paskutiniai tyrimai rodo, kad vaikai gali būti pradedami mokyti gelbėjimo ir gaivinimo net ir anksčiau nei 12 metų amžiaus.

  1. Laivybos ir keltų taisyklių nustatymas bei saugus elgesys

Siekiant saugesnio vandens transporto, reikalingi ir valdžios institucijų priimti griežtesni standartai, ir aktyvus švietimas. Labai dažnai tai priklauso nuo bendro požiūrio mokant laivo įgulą bei nuo kultūros ir visuomenės suinteresuotumo. Saugumo ekspertai tikina, kad saugumo standartai ir saugios kultūros skatinimas yra bene efektyviausias būdas siekiant saugumo laivyboje. Be to, tai turi būti taikoma ne tik stambioms vandens transporto priemonėms, bet ir smulkioms. Saugumo standartai gali būti viena iš geriausių priemonių, siekiant didesnio saugumo būtent smulkiose vandens transporto priemonėse. Tyrimai parodė, kad griežti, gelbėjimo liemenių dėvėjimo mažuose laivuose (valtyse), standartai sėkmingai sumažino mirčių skendimo metu skaičių.

4 strategijos:

  1. Skatinti skirtingų sektorių bendradarbiavimą

Skirtingų sektorių bendradarbiavimas reiškia bendrą darbą su kitomis suinteresuotomis šalimis ar institucijomis siekiant bendro tikslo. Ne visų suinteresuotų grupių skendimų prevencija turi būti pagrindinis tikslas, tačiau bendras darbas gali padėti įgyvendinti kelis tikslus vienu metu. Daugeliui valstybių trūksta bendros infrastruktūros, siekiant koordinuoti ir įgyvendinti skendimų prevencijos priemones. Daugeliu atvejų skendimų prevencija nėra aiškiai išskiriama kaip, pavyzdžiui, kelių saugumas, kuomet atsakomybė priskiriama tam tikrai ministerijai. Dėl to skendimų prevencijai labai svarbus valstybės institucijų, tarptautinių organizacijų, sveikatos centrų, žiniasklaidos ir net visuomenės bendradarbiavimas.

  1. Stiprinti visuomenės supratimą apie skendimą

Siekiant, kad skendimo prevencijos programos būtų sėkmingiau įgyvendinamos, būtina keisti žmonių suvokimą apie skendimą ir jų elgsenos įpročius. Tam reikalinga informacijos sklaida visais strateginiais komunikacijos kanalais apie skendimą ir jų prevenciją.. Tiesą sakant, daugeliu atvejų žmonės net nežino, kad skendimas yra didelė problema. Todėl strateginė komunikacija turėtų būti įtraukta į visų intervencijų planavimo etapą. Efektyvi strateginė komunikacija priklauso nuo supratimo, kuo žmonės tiki ir kodėl jie elgiasi taip, kaip jie elgiasi.

  1. Sukurti ir įgyvendinti nacionalinį vandens saugos (skendimų prevencijos) planą

Nacionalinis vandens saugos (arba skendimų prevencijos) planas nustato pagrindinius mirtinų ir nemirtinų skendimų mažinimo ir prevencijos principus, tikslus, veiksmus ir koordinavimo mechanizmus. Šie planai gali sutelkti dėmesį į skendimus bendrai arba, esant politiniam bendruomenės spaudimui, į skendimus tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui, skendimus baseinuose.

  1. Tyrimai: išankstinė skendimų prevencija atliekant duomenų rinkimą ir gerai suplanuotus tyrimus

Skendimai yra pirmaujanti ir viena labiausiai primirštų visuomenės problemų, nors yra išvengiama. Norėdami tai pakeisti, turime tobulinti duomenų rinkimo sistemas ir kai kuriais atvejais sukurti naujas. Be to, norint paskatinti skendimų prevenciją reikia geriau suprasti rizikos veiksnius ir intervencijų efektyvumą – ar jie susiję su saugiomis vaikams vietomis, kliūtimis, plaukiojimo įgūdžiais, plaukiojimo laivais ir laivybos reguliavimu ar saugiu gelbėjimu ir gaivinimu. Kiekybinė ir kokybinė analizė – gali padėti sukurti geriausias strategijas ir planus, juos tobulinti, stebėti jų įgyvendinimą bei prognozuoti rezultatus. Taip pat tai padeda geriau pritaikyti kuriamas strategijas prie vietinės aplinkos ir didina strategijų ir planų matomumą visuomenėje.

Žinoma, visų problemų šios gairės išspręsti nepadės, bet tai gali būti tvirta pradžia. Šios gairės pateikia tik pagrindinius ir pirmuosius būtinus veiksmus. Tačiau skirtingomis aplinkybėmis skendimai gali būti skirtinga problema ir ją spręsti bus skiriami nevienodi ištekliai.

Prevencija gali prasidėti ir nuo vienos intervencijos įgyvendinimo, ir nuo kompleksinės strategijos. Tačiau visada vienas bendras ir būtinas veiksnys yra noras ir pastangos pasiekti rezultatų.

Informaciją parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistas Ignas Keras

Literatūra:

  1. WHO. Preventing drowning: an implementation guide. (žiūrėta 2018 05 20)
  2. Higienos instituto sveikatos statistikos duomenų portalas. (žiūrėta 2018 05 31)

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close