Menu Close

Saugumas keliuose nėra atsitiktinumas – jis priklauso nuo mūsų visų

Eismo įvykiai keliuose, kurie, dabartinių skaičiavimų duomenimis, yra devinta pagal dažnumą visų amžiaus grupių žmonių mirties priežastis, kasmet nusineša daugiau nei 1,2 milijono gyvybių ir tampa net 50 milijonų žmonių visame pasaulyje sunkių sužeidimų priežastimi. Eismo nelaimės yra pagrindinė 15–29 metų amžiaus žmonių mirties priežastis.

Eismo nelaimės ne tik sukelia kančias ir sielvartą, bet ir lemia rimtas visuomenės sveikatos bei ekonominio vystymosi problemas, reikalaujančias nemažų sveikatos apsaugos ir socioekonominių sąnaudų. Ne tik nukentėjusieji ir jų šeimos nariai patiria rimtų ekonominių nuostolių – daugeliui šalių eismo įvykiai kainuoja 1–3 proc. jų bendrojo nacionalinio produkto. Daugiau nei 90 proc. su eismo įvykiais keliuose susijusių mirčių fiksuojama mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse, nors jose registruotos transporto priemonės sudaro vos 54 proc. visų pasaulyje registruotų transporto priemonių.

Eismo įvykiai galbūt yra kasdienis reiškinys, tačiau, kaip rodo daugybė su pagrindiniais rizikos veiksniais ir sėkmingai veikiančiomis eismo saugumo priemonėmis susijusių pavyzdžių, juos galima numatyti ir jų išvengti.

Remiantis Europos Komisijos CARE duomenų bazės duomenimis, 2016 m. Europos Sąjungoje 1 milijonui gyventojų vidutiniškai teko 50 žuvusių eismo dalyvių. Lietuvoje 2016 m. 1 milijonui gyventojų teko 66 žuvusieji. Palyginti su 2015 m., šis skaičius 2016 m. buvo 20,48 proc. mažesnis. Didesnis nei Lietuvoje žuvusių žmonių skaičius milijonui gyventojų 2016 m. teko 6 Europos valstybėse – Kroatijoje, Graikijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje. Geriausia situacija tarp Europos Sąjungos šalių 2016 m. buvo Švedijoje, kur 1 milijonui šalies gyventojų teko 27 žuvę eismo dalyviai.

Per pastaruosius 20 metų Lietuvos keliuose ir gatvėse įvyko beveik 100 tūkst. eismo įvykių, kurių metu beveik 11 tūkstančių žmonių žuvo ir daugiau kaip 120 tūkstančių eismo dalyvių buvo sužeista. 2016 m. Lietuvos keliuose ir gatvėse įvyko 3280 įskaitinių eismo įvykių, kurių metu 192 eismo dalyviai žuvo ir 3875 žmonės buvo sužeisti. 2017 m. eismo įvykių metu žuvo 192 asmenys, nors eismo įvykių buvo 0,3 proc. mažiau nei 2016 m.

2016 m. daugiau kaip 65 proc. įvykusių eismo įvykių kaltininkai buvo vairuotojai. Vairuotojai dažnai viršija leistiną greitį, nesaugiai lenkia, netinkamai įvertina eismo sąlygas ir susidariusias situacijas keliuose, nesilaiko kelių eismo taisyklių, stokoja eismo kultūros – nepagarbiai elgiasi su kitais eismo dalyviais. Neigiamą įtaka eismo saugumui daro vairavimas išgėrus, apsvaigus, taip pat pavargus.

 

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) leidinyje „Saugokime gyvybes“ (Save LIVES) pateikti keturi pagrindiniai saugos keliuose sistemos principai:

• žmonės daro klaidas, dėl kurių kyla eismo įvykiai;

• fizinės žmogaus kūno galimybės, leidžiančios nepatiriant sužeidimų toleruoti avarijos metu atsirandančias jėgas, kaip žinoma, yra ribotos;

• prisiimti atsakomybę ir laikytis kelių eismo taisyklių bei elementaraus atsargumo kelyje privalo kiekvienas eismo dalyvis, tačiau dalį šios atsakomybės turi prisiimti ir tie, kas projektuoja, stato, prižiūri ir naudoja kelius bei transporto priemones;

• siekiant, kad sistema būtų veiksminga, visi pagrindiniai jos elementai turi būti stiprinami kartu, taip užtikrinant, kad vienam jų nesuveikus eismo dalyviai vis tiek būtų apsaugoti.

Pagal PSO, pagrindiniai koncepcijos „Save LIVES“ komponentai yra:

Kiekvienas „Save LIVES“ komponentas yra susijęs su prioritetiniais veiksmais, padėsiančiais sprendimus eismo saugumo srityje priimantiems ir įgyvendinantiems asmenims pasiekti apčiuopiamą ir tvarią pažangą mažinant žuvusiųjų ir sužeistųjų eismo įvykių metu skaičių per ateinančius penkerius metus ir vėliau. „Save LIVES“ komponentai grindžiami pamatiniais Globalaus dešimtmečio veiksmų plano saugaus eismo srityje ir kitų galiojančių dokumentų, tokių kaip Pasaulinė ataskaita apie kelių eismo įvykiuose patiriamų sužalojimų prevenciją, principais.

Informaciją parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistas Ignas Keras

Naudota literatūra

1. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos duomenys. Prieiga internete: https://lakd.lrv.lt/uploads/lakd/documents/files/Paslaugos/Inforinkmenos/statistika_2013-2016.pdfhttps://lakd.lrv.lt/uploads/lakd/documents/files/eismo_saugumas/statistika/2018/eismo_ivykiu_ir_nukentejusiuju_dinamika_1980-2017.pdf  (žiūrėta 2018-05-03)

2. Save Lives, A Road Safety Package, WHO. Prieiga internete:

http://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10665/255199/9789241511704-eng.pdf;jsessionid=341747F85D06037A08C52689F824861A?sequence=1 (žiūrėta 2018-05-03)

3. Global Plan for the Decade of Action for Road Safety 2011-2020. Prieiga internete:

http://www.who.int/roadsafety/decade_of_action/plan/plan_english.pdf (žiūrėta 2018-05-03)

Skip to content