Menu Close

Problemiškiausi visuomenės sveikatos rodikliai Prienų rajone

Kiekvienais metais Prienų r. sav. visuomenės sveikatos biuras rengia visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitą už praėjusius metus. 2016 m. Prienų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaita patvirtinta Prienų rajono savivaldybės taryboje 2018 m. kovo 8 d. Nr. T3-44, parengta vadovaujantis naujai sukurtu savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos modeliu. Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programa nustato nacionalinius sveikatinimo veiklos tikslus ir uždavinius, siekiamus sveikatos lygio rodiklius, kurie būtini siekiant įgyvendinti Lietuvos pažangos strategiją ,,Lietuva 2030“. Lietuvos sveikatos programoje iškeltas 1 strateginis tikslas ir 4 tikslai bei jų uždaviniai, kurių įgyvendinimo savivaldybėse stebėsenai parengtas baigtinis pagrindinių rodiklių sąrašas. Jį sudaro unifikuoti rodikliai, geriausiai apibūdinantys LSP siekinius. Rodiklių reikšmės leidžia kasmet vertinti rodiklių pokyčių kryptį ir aprėptį savivaldybėje, palyginti savivaldybės rodiklių reikšmes su Lietuvos vidurkiu.

Pagrindinio rodiklių sąrašo analizė ir interpretavimas („šviesoforo“ kūrimas) atliekamas palyginant praėjusių metų Prienų r. sav. rodiklius su Lietuvos vidurkiu.

Rodiklių reikšmės suskirstytos į grupes, pagal kurias savivaldybės yra vertinamos:

– 10 savivaldybių, kuriose stebimas rodiklis atspindi geriausią situaciją, žymimos žalia spalva;

– 10 savivaldybių, kuriose stebimas rodiklis rodo prasčiausią situaciją, žymimos raudona spalva;

– likusių 27 savivaldybių rodiklio reikšmės žymimos geltona spalva.

Prienų r. sav. sveikatos rodiklių reikšmės vaizduojamos taikant „šviesoforo“ principą (nuo geriausiojo žalio, per geltoną prie blogiausiojo raudono).

Prienų r. sav. rodikliai, kurie lyginami su Lietuvos vidurkiu, patenka tarp 10 geriausių savivaldybių:

·      šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydytojų skaičius 10 000 gyventojų;

·      apsilankymų pas gydytojus skaičius, tenkantis 1 gyventojui;

·      susižalojimai dėl nukritimų (W00–W19) 65+ m. amžiaus grupėje 10 000 gyv.;

·      išvengiamas mirtingumas;

·      mirtingumas dėl atsitiktinių paskendimų (W65–W74) 100 000 gyv.;

·      transporto įvykiuose patirtos traumos (V00–V99) 100 000 gyv.;

·      mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu 100 000 gyv.;

·      sergamumas daugeliui vaistų atsparia tuberkulioze (A15–A19) 100 000 gyv.;

·      asmenų, žuvusių ar sunkiai sužeistų dėl nelaimingų atsitikimų darbe, skaičius 10 000 darbingo amžiaus gyv.;

·      nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda (nusikaltimai) 100 000 gyv.

Rodikliai, patenkantys į grupę, kurioje situacija yra patenkinama, lyginant su Lietuvos vidurkiu:

·             vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė;

·             mirtingumas dėl savižudybių;

·             mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokyklose, skaičius;

·             ilgalaikio nedarbo lygis;

·             gyventojų skaičiaus pokytis;

·             mirtingumas dėl išorinių priežasčių;

·             mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą, mokyklose skaičius;

·             socialinės pašalpos gavėjų skaičius;

·             sergamumas tuberkulioze;

·             darbingo amžiaus asmenys, pirmą kartą pripažinti neįgaliais;

·             sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis;

·             mirtingumas dėl nukritimų;

·             mirtingumas dėl transporto įvykių;

·             pėsčiųjų mirtingumas dėl transporto įvykių;

·             mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu;

·             kūdikių, išimtinai žindytų iki 6 mėn. amžiaus, dalis (proc.);

·             išvengiamų hospitalizacijų skaičius;

·             išvengiamų hospitalizacijų dėl diabeto ir jo komplikacijų skaičius;

·             savivaldybei pavaldžių stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų pacientų pasitenkinimo lygis balais (vidutinės reikšmės);

·             sergamumas ŽIV ir lytiškai plintančiomis ligomis;

·             kūdikių (vaikų iki 1 m. amžiaus) mirtingumas 1 000 gyvų gimusių kūdikių;

·              vaikų, kuriems nustatytas dantų ėduonis (k02), skaičius;

·             paauglių (15–17 m.) gimdymų skaičius;

·             mirtingumo nuo piktybinių navikų rodiklis;

·             mirtingumo nuo cerebrovaskulinių ligų rodiklis;

·             tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programoje;

·             tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšų, finansavimo programoje;

·             tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programoje.

Rodikliai patenkantys į grupę, kurioje situacija yra bloga, lyginant su šalies vidurkiu: 

·           socialinės rizikos šeimų skaičius;

·           mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų;

·           sergamumas II tipo cukriniu diabetu;

·           slaugytojų, tenkančių vienam gydytojui, skaičius;

·           tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programoje;

·           gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais;

·           gyventojų skaičius, tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais;

·           tikslinės populiacijos (6–14 m.) dalis, dalyvavusi vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programoje.

Prienų r. sav. didžiausią dėmesį turėtų skirti šioms trims sritims t. y.  socialinės rizikos šeimų skaičiui 1000 gyventojų, mirtingumui nuo kraujotakos sistemos ligų (I00-I99) 100 000 gyventojų, sergamumas II tipo cukriniu diabetu (E11) 10 000 gyventojų.

Prienų r. sav. visuomenės sveikatos biuro specialistai renka ir pateikia apibendrintą informaciją apie gyventojų visuomenės sveikatos būklę rajone, išskirdami problematiškiausias sritis. Atsižvelgiant į pateiktus rezultatus atsakingos institucijos turėtų parengti rekomendacijas dėl tolimesnių veiksmų ir priemonių įgyvendinimo.

Skip to content